1959 m. balandžio 30 d. aktorių šeimoje Kaune gimė būsima poetė Dovilė Zelčiūtė.

Baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete. Pirmieji eilėraščiai išspausdinti žurnale „Nemunas“, kai D. Zelčiūtei buvo septyniolika metų. Iki dabar išleido daugiau nei dešimt poezijos rinktinių. Kūrybą publikuoja „Šiaurės Atėnuose“, „Literatūroje ir mene“ ir kt.

Dirbo mokytoja, redaktore, Kauno televizijoje vedė kultūrinio pobūdžio laidas. Kauno menininkų namuose organizavo fotografijos parodas, rengė susitikimus, diskusijas su menininkais. Rašo apie teatrą ir fotografiją. Neatsitiktinai ir poezijoje vyrauja teatro tema, atviras žvilgsnis į gyvenimą, pabrėžtinai asmeniškas kalbėjimas, poetizuojama kasdienybė.

Sudarė knygą „Jurga. Atsiminimai, pokalbiai, laiškai“, skirtą Jurgos Ivanauskaitės atminimo įprasminimui.

Apdovanojimai:

2004 m. Salomėjos Nėries prizas už poezijos knygą „Lapkričio pratimėliai“.

2005 m. J. Lindės-Dobilo premija  už poezijos rinktinę „Atgal į vandenį“.

2009 m. Kauno meno kūrėjų asociacijos premija.

2013 m. Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir meno premija už knygas „Paleisk mano ranką“ ir „Po repeticijos“.

Čia galite paklausyti, kaip poetė pati skaito eilėraščius iš savo poezijos knygos „Džiuljetos suknelė“:

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013681261/vidurnakcio-lyrika-dovile-zelciute

Prie tavo lango
vėjas
ir ilgesio varpeliai
sujudinti ant rankų
klin klan
klin klan
klin klan – – – – –
vėsa aplanko
                                   .
Kaip tyliai išbūti

neišsiduoti
adatą imu į rankas
siuvinėju ant juodos pagalvėlės
šilkinę
aukso šviesos monogramą

Comments are closed.