1889 m. gegužės 3 d. Musaičiuose (Pašyšių vls., Šilokarčemos aps.) gimė Mikelis Hofmanas (slp. Ateivis), Mažosios Lietuvos poetas, visuomenės ir kultūros veikėjas.

Mikelis Hofmanas-Ateivis

Mikelis Hofmanas gimė ūkininkų, surinkimininkų Kristupo ir Elskės Hofmanų šeimoje. Nuo 1896 m. balandžio 1 d. iki 1903 m. kovo lankė gretimo Metirkviečių kaimo liaudies mokyklą, kurią baigęs liko dirbti tėvų ūkyje ir toliau lavinosi savarankiškai, laisvalaikį skirdamas knygoms, sukaupė gausią biblioteką.

Knygos Mikelį Hofmaną paskatino įsijungti į visuomeninę veiklą, jis tapo išeivijos lietuvių JAV 1896 m. įkurtos Tėvynės mylėtojų draugijos padalinio – 1903 m. įsteigtos Prūsų lietuvių kuopos nariu. Draugija rūpinosi knygų leidimu ir platinimu. Mikelis Hofmanas ragino prie kuopos Tilžėje atidaryti viešą biblioteką, paskelbti draugijos išleistų knygų katalogą, kuris padėtų jaunimui komplektuoti savo bibliotekėles. Netrukus jis įsijungė į 1912 m. gegužės 28 d. Vyžiuose įsteigtos jaunimo draugijos „Vainikas“ veiklą, tapo jos rėmėju ir valdybos nariu, 1912 m. spalio 6 d. dalyvavo Mažosios Lietuvos jaunimo draugijų atstovybės „Santara“ steigiamajame suvažiavime Tilžėje. Dalyvaudamas jaunimo draugijų veikloje, Mikelis Hofmanas rūpinosi švietimo, kultūros, tautinio sąmoningumo stiprinimo darbais, kvietė bendrauti su Didžiosios Lietuvos jaunimu, rengti pažintines išvykas, ekskursijas. Anot Mikelio Hofmano, kiekviena draugija privalo būti tarsi lietuviška pradinė mokykla, platinti knygas, ugdyti savo narių kūrybines galias.

1912 m. gegužės 3 d., per dvidešimt trečiąjį gimtadienį, Mikelis Hofmanas vedė Antoniją Preikšaitytę iš gretimo Laučių kaimo.

Dėl doro gyvenimo būdo ir aktyvios veiklos gerbiamas Mikelis Hofmanas buvo išrinktas Musaičių kaimo seniūnu ir juo išbuvo iki ankstyvos mirties.

1919 m. išleistas antras Mikelio Hofmano-Ateivio eilėraščių rinkinys „Tėvynės garsai“

Spaudoje bendradarbiauti Mikelis Hofmanas pradėjo 1910 m., pirmąsias publikacijas paskelbė „Lietuviškose kalendrose“, pirmuosius eilėraščius išspausdino 1912 m. „Birutėje“. Taipogi bendradarbiavo „Svetyje“, „Prūsų Lietuvos savaitraštyje“, „Naujoje lietuviškoje ceitungoje“, „Tilžės keleivyje“, „Prūsų lietuvių balse“. Kūrybą dažniausiai pasirašinėjo slapyvardžiu Ateivis, o taip pat Musaičių Mikelis, Kirtukas, Karklas – mat norėjęs, kad valdžia manytų, jog rašančiųjų lietuviškai šiame krašte yra daugiau.

„Birutės“ laikraščio redaktoriaus ir „Birutės“ draugijos vadovo Jono Vanagaičio (1869–1946) rūpesčiu 1913 m. buvo išleistas pirmasis Mikelio Hofmano-Ateivio eilėraščių rinkinys „Jaunimo aidos“, leidimas pakartotas 1920 m. pavadinimu „Jaunimo aidai“.

Kilus Pirmajam pasauliniam karui, Mikelis Hofmanas buvo mobilizuotas į Vokietijos kariuomenę, tačiau dėl silpnos sveikatos netrukus iš tarnybos atleistas, gydėsi Gastų  (dab. Slavskas) ligoninėje. Grįžęs į gimtinę, toliau rūpinosi jaunimo švietėjiška veikla.

Žlugus kaizerinei Vokietijai, 1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje sušauktas lietuvių susirinkimas įsteigė Prūsų lietuvių tautos tarybą, netrukus pavadintą Mažosios Lietuvos tautine taryba, su jai pavaldžiomis vietos struktūromis. Mikelis Hofmanas spaudoje aktyviai pasisakė už Mažosios Lietuvos susijungimą su atsikūrusia Lietuvos valstybe, džiaugėsi Klaipėdos krašto atskyrimu nuo Vokietijos, paskelbė politinių eilėraščių. Jaunuolius skatino neapleisti gimtosios kalbos, mokytis taisyklingos rašybos, populiarino liaudies kūrybą, skelbė įdomesnius priežodžius, patarles. 1919 m. buvo išleistas antras Mikelio Hofmano-Ateivio eilėraščių rinkinys „Tėvynės garsai“, 1920 m. pasirodė trečia knygelė „Tarp audrų“, pluoštas eilėraščių įtrauktas į 1920 metų poezijos almanachą „Dainuokim“. Poeto eilėraščiai skambėjo jaunimo draugijų viešuose renginiuose, juos ne kartą perspausdino periodinė spauda, kai kurie jų (pvz., „Trys broliai“) tapo liaudies dainomis. Net 43 Mikelio Hofmano-Ateivio eilėraščiai yra išspausdinti Domo Kauno sudarytoje Mažosios Lietuvos poezijos antologijoje  „Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio“ (1986 m.).

1918 m. įstojęs į Prūsų lietuvių susivienijimą, Mikelis Hofmanas 1920 m. su bendraminčiais organizavo susivienijimo Šilokarčemos apskrities skyrių, tapo jo sekretoriumi, buvo išrinktas į Mažosios Lietuvos tautinę tarybą. Tų pačių metų pradžioje subūrė Verdainės lietuvių jaunimo draugiją ir jos chorą „Jovaras“ (po Mikelio Hofmano mirties „Jovaro“ choristai tapo 1921 m. rugpjūčio 19 d. įsteigto Šilokarčemos lietuvių choro „Daina“, vadovausimo Viliaus Bajoraičio, pagrindu).

Mikelis Hofmanas netikėtai mirė vos trisdešimt dvejų, susirgęs plaučių uždegimu, 1921 m. birželio 26 d. ankstų sekmadienio rytmetį gimtuosiuose Musaičiuose. Čia ir palaidotas. Poeto kapą Musaičių evangelikų liuteronų kapinėse žymėjo marmurinis antkapis su ovalia fotografija ir ketureiliu porceliano plokštelėje – jo eilėraščio „Girioje“ žodžiais:

Mikelio Hofmano-Ateivio eilėraščių rinkinio „Jaunimo aidai“ antrasis leidimas 1920 m.

Po aužuolais kalnelyje
man skirta bus dalis.
Ant mano kapo rytmečiais
rasa nuo medžių kris.

Sovietų okupacijos metais Musaičių kaimo nebeliko, jo kapinės suniokotos. Apie 1970 m., veikiausiai šėliojančių naujakurių paauglių, buvo sudaužytas ir Mikelio Hofmano-Ateivio antkapis. Poeto kapą, padedamas šilutiškio Jurgio Plonaičio (1902–1998) ir gretimuose kaimuose gyvenusių vietinių žmonių, 1979 m. rugpjūtį surado knygotyrininkas Domas Kaunas. Kultūros ministerijos paminklosaugininkų sprendimu 1980 m. kapas įtrauktas į istorijos paminklų sąrašą. Vietoje sudaužyto antkapio 1988 m. kapą paženklino kuklus krikšto pavidalo ąžuolinis paminklas, sukurtas vilniečio skulptoriaus Gedimino Radzevičiaus.

1997 m. Musaičių evangelikų liuteronų kapinės įtrauktos į Lietuvos Respublikos kultūrinio paveldo registrą kaip esančios Metirkviečių kaime. Metirkviečiuose yra ir dar dvejos senosios evangelikų liuteronų kapinės.

1999 m. minint Mikelio Hofmano 110-ąsias gimimo metines ir pirmos Laučių kaime įsteigtos mokyklos 260-metį, Mikelio Hofmano-Ateivio vardas buvo suteiktas Jonaičių pagrindinei mokyklai. Pastaroji 2009 m., reorganizuota prijungimo būdu prie Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos, tapo Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos Laučių Mikelio Hofmano skyriumi, kuris per kelerius metus dėl mokinių stokos likviduotas…

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *