Šiandien, gegužės 19-ąją, dainų autorius, atlikėjas, aktorius bei televizijos laidų vedėjas Vytautas Kernagis švęstų savo 69-ąjį gimtadienį. Deja, maestro jau 12 metų nėra su mumis. Užtat, Jo dainos dar skamba ir atminimas gyvas kaip vasaros laukimo šurmulys. 

V. Kernagis gimė 1951 m. gegužės 19 d.aktorių Aleksandro Kernagio ir Gražinos Blynaitės-Kernagienės šeimoje. Mokėsi M. K. Čiurlionio ir Vilniaus 23-ioje vid. (dabar – Simono Daukanto) mokyklose. Atsiradus galimybei dirbti Jaunimo teatre, jis perėjo į vakarinę mokyklą. Vėliau įstojo į  Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kur baigė aktorinio meistriškumo studijas.Mokslus tęsė Maskvos A. Lunačiarskio teatro meno institute, kur studijavo estrados režisūrą. Dirbo  Lietuvos filharmonijoje estrados režisieriumi.

Kaip pats yra sakęs, gitarą į rankas jis paėmė todėl, kad norėjo patikti merginoms, tačiau vėliau suprato, kad muzikavimas teikia ir džiaugsmą.

Buvo vienų pirmųjų Lietuvoje Big Bito grupių „Aisčiai“  ir „Rupūs miltai“ nariu.

1970 m. drauge su grupe „Rupūs miltai“ dalyvavo garsiajame Rock Session, kurį tuometiniame „Žirmūnų“ restorane organizavo avangardinis kūrybinis jaunimas, priskyręs save hipių judėjimui.

1975 m. vedė Dalią Šuopytę, su kuria susilaukė sūnaus Vytauto ir dukters Eglės

V. Kernagis daugiau kaip 40 metų grojo, dainavo, kūrė muziką ir žodžius dainoms, rašė scenarijus, režisavo ir vedė renginius bei TV laidas.

Tapo legendiniu Benu po vaidmens  kino filme „Mažoji išpažintis“ (1971 m.).

Keturių dainų ir frazės „Benai, plaukiam į Nidą“ pakako, kad tuo metu jaunojo aktoriaus įkūnytas herojus taptų savotiška legenda bei muzikos festivalio Nidoje simboliu.

V. Kernagis laikomas dainuojamosios poezijos pradininku Lietuvoje. 1966 m. pradėjo skambinti gitara, sukūrė pirmąją dainą pagal V. Mykolaičio-Putino eilėraštį „Margi sakalai“. Pagal savo žodžius sukūrė dainą „Išeinu“.

1969 m. su A. Ramonu Konservatorijoje įkūrė „Stiprią grupę iš pašaukimo“, dainavo A. Šabaniausko ir D. Dolskio kūrybą. Taip pat dalyvavo K. Antanėlio Dailės institute pastatytoje A. Lloido Webberio roko operoje „Jėzus Kristus superžvaigždė“.

1972 m. sukūrė dainas pagal D. Saukaitytės eilėraščius „Milžinai“, „Purpurinis vakaras“, „Pasijuokim“, „Šiam pasauly visko būna“, „Pupa“. Vadovavo savo įkurtam kabaretui „Tarp girnų“, „Dainos teatrui“.

V. Kernagis sukūrė apie 200 dainų pagal savo, S. Gedos, M. Martinaičio, J. Erlicko ir kitų poetų žodžius. Įrašė dainų albumų, įdainavo miuziklų personažus, vaidino ir dainavo kino filmuose.

1968 m. atliko epizodinį vaidmenį režisieriaus A. Aramino filme „Kai aš mažas buvau“. 1971 m. to paties režisieriaus  filme „Maža išpažintis“ suvaidino Beną. Koncertavo JAV, Kanadoje, Australijoje, Prancūzijoje, D. Britanijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir kitur.

1995 m. V. Kernagis buvo apdovanotas Antano Šabaniausko premija.
1997 m. gavo Naujosios komunikacijos mokyklos premiją „Už lietuvių nacijos formavimą“.
2002 m. buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
2008 m. buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už populiariosios kūrybos profesionalumą ir artistiškumą.

Negailestingas skrandžio vėžys tautos dainių įveikė 2008 metų kovo 15-ąją, vos per metus.  Jis mirė eidamas 57-uosius metus.

„Jis paėmė man už rankos ir pasakė: ačiū, kad viską ištvėrei“, – paskutinius savo vyro žodžius iki šiol pamena Dalia Kernagienė. Atlikėjas palaidotas Palaidotas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, Vilniuje. Vėliau atidengtą antkapinį paminklą sukūrė skulptorius Algirdas Kuzma.

2008 m. balandžio mėnesį atlikėjo sūnus Vytautas įkūrė Vytauto Kernagio fondą, kurio tikslas – saugoti artisto atminimą, organizuoti koncertinę ir labdaringą veiklą.  Tais pačiais metais Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA), vienijanti atlikėjus ir muzikos įrašų gamintojus, įsteigė prizą – Vytauto Kernagio vardo gitarą. Ji kasmet teikiama už kūrybos  indėlį į nacionalinę dainuojamąją poeziją.

Nuo 2010 m. Vilniaus Gedimino prospekte pradėta rengti šventė „Vilniaus Brodas Gyvas!“, kurioje atgaivinama ne tik XX a. 7–8 dešimtmečio dvasia, bet ir pagerbiamas V. Kernagio atminimas.

2011 m. gegužės 19 d.,Vilniuje Kaštonų g. 2 (Naujamiesčio seniūnija), ant namo, kuriame V. Kernagis gyveno 1954–1980 m. ir kur pradėjo kūrybinį kelią, buvo atidengta memorialinė lenta (archit. Rimvydas Kazickas). Tą dieną buvo paminėtos kūrėjo 60–osios gimimo metinės.

2011 m. spalio 21 d. Vilniuje, šalia Lukiškių aikštės, buvo atidengta skulptoriaus Danieliaus Sodeikos ir architekto Rimvydo Kazicko sukurtas paminklas  – iš bronzos nulieta skulptūra, kuri  vaizduoja  1965-1980 metais čia stovėjusį  suoliuką su į jo dešinį šoną atremta gitara ir simbolizuoja tais metais vykusį Brodo vaikų judėjimą, kurio vienu iš lyderių buvo Maestro Vytautas Kernagis.  Paminklas skirtas V. Kernagio ir visos laisvos dvasios „Brodo“ kartos atminimui. Lukiškių aikštės suoliukas buvo pirmoji V. Kernagio scena, kur jis, pritardamas gitara, dainavo savo sukurtas dainas. Vadino save Brodo vaiku .

Parengė Dominyka Navickaitė

Comments are closed.