Kokių priemonių reikia imtis, kad šioje industrijoje išvystume moteris reprezentuojamas tiek pat, kiek ir vyrus? Viena iš šių metų naujienų – tai lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian shorts“ organizuojama mentorystės programa moterims, kuri startavo balandį. Kaip ji veikia?

Pirmasis moterų mentorystės susitikimas. Brigitos Beniušytės nuotrauka

Tai profesinio tobulėjimo programa, kurios metu atrinktos programos dalyvės gali konsultuotis su joms paskirtais kino industrijos profesionalais ir su jų pagalba siekti išsikeltų tikslų. Ši iniciatyva apima įvairias kino industrijos sritis – nuo režisūros, prodiusavimo, kostiumų dizaino iki kino komunikacijos. Kino industrijos mentoriais tapo ir vyrai, ir moterys, tačiau visos ugdytinės yra moterys – būtent toks ir buvo šios programos tikslas. Kodėl mentorystės programa skirta tik moterims? Norima paskatinti moteris tobulėti ir kalbėti apie moterų reprezentavimą kino industrijoje.

Mentorystės programos iniciatorėms, „Lithuanian shorts“ agentūros vadovei Rimantei Daugėlaitei-Cegelskienei ir projektų koordinatorei Gabrielei Cegialytei ši idėja gimė dar praėjusiais metais, rengiantis Lietuvos kultūros tarybos strateginės veiklos finansavimo konkursui. Vienu iš įkvėpimo šaltinių tapo aktyvaus europinio judėjimo „WIFT. Women in film and television”, vienijančio kine ir televizijoje dirbančias moteris, atsiradimas Lietuvoje. Taip pat ir pastebėjimas, kad iki šiol Lietuvoje tokių mentorystės programų šiai industrijai tiesiog nebuvo.

Agentūros vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė mano, kad tinkamo moterų reprezentavimo industrijoje dar trūksta – ne veltui Lietuvoje ir prasidėjo neformalūs susibūrimai. Taip pat ji pastebi, kad nors mokymuose aktyviau dalyvauja moterys, tačiau paraiškas teikia ir finansavimą dažniau gauna vyrai. Agentūros vadovė kelia klausimus: o kodėl taip yra? Kodėl moterys yra tarsi linkusios daugiau mokytis, tačiau kažkas jas sustabdo nuo paraiškų teikimo ir didesnių projektų įgyvendinimo? Projekto koordinatorė Gabrielė Cegialytė priduria, kad svarbu, jog moterys taptų drąsesnės ir imtų veikti, o po 5 metų, pakartojus tyrėjos dr. Linos Kaminskaitės-Jančorienės ir dr. Jelenos Šalaj tyrimą apie moterų padėtį Lietuvos kino industrijoje, skaičiai būtų kitokie.

Programos mentoriai. Brigitos Beniušytės nuotrauka

Praėjusių metų lapkričio mėnesį, konferencijos „Nefokuse: moterys kino industrijoje“ metu, tyrėjos dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė ir dr. Jelena Šalaj pristatė savo dvejų metų darbą, tačiau šio tyrimo pabaiga artimiausiu metu dar tik planuojama. Konferencijoje tyrėjos prasitarė, kad tyrimo rezultatai nedžiugina. Pavyzdžiui, lyginant su vyrais, studijas baigia 54 proc. moterų režisierių, o kino industrijoje jų tik dirba 34 procentai. Be grimuotojų ar kostiumo dailininkų, nėra nei vienos kitos sferos, kur vyrų ir moterų darbuotojų kiekis būtų daugmaž lygus.

2018-ųjų metų Europos Sąjungos statistika byloja, kad moterys sudaro 51 proc. populiacijos, o vyrai – 49 proc., tačiau įvairiose srityse, tarp jų kino ir televizijos, technologijų, ar politikos, ši proporcija neatsispindi. Europos mastu „Kūrybiškos Europos MEDIA“   programa pateikia atlikto tyrimo duomenis, nurodančius, kad tik vienas iš penkių programos finansuojamų filmų (21 proc.) yra režisuotas moters, todėl „Kūrybiškos Europos MEDIA“ programa į savo strategiją įtraukė ir lyčių įvairovės klausimą.

Kitose srityse, tarp jų ir politikoje, svarstoma lyčių įvairovę užtikrinti kvotomis – tai apibrėžtų kiek moterų turi sudaryti, pavyzdžiui, parlamentą. Kol kas tai skamba kiek utopiškai, o kino ir televizijos industrijoje, rodos, tai būtų sunkiai pritaikomas sprendimas. Tačiau po praėjusių metų kino industrijos protesto, kuriame pirmaisiais smuikais griežė Prancūzijos dokumentinio kino legenda Agnes Varda ir australų aktorė Cate Blanchett, kino festivaliai, tarp jų Berlyno ir Kanų, pasirašė 50/50 lyčių įvairovės įsipareigojimą.

2019-aisiais, jau praūžus didiesiems Europos kino festivaliams, galima pamatuoti, kaip šio įsipareigojimo buvo laikomasi. Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje iš 17 konkurso dalyvių 7 buvo moterys, o Kanuose, pirmą kartą festivalio istorijoje, atrankos komisiją sudarė 50 proc. moterų.

Ar kino ir televizijos industrija keisis? „Lithuanian shorts“ projektų koordinatorė Gabrielė Cegialytė pokyčius pastebi, kad žingsniai į priekį jau yra. „Judėjimas „WIFT. Women in film and television” susikūrė, mūsų mentorystės programa ir Lietuvos kino centras bei patys žmonės jau kitaip reaguoja, teigia Gabrielė Cegialytė. Panašu, kad diskusijos išjudino procesus ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje.

Tad galbūt ne tik atėjo laikas pokyčiams? Jie iš tiesų jau vyksta.

Reda Aleliūnaitė

 

Comments are closed.