1914 m. birželio 22 d. Kaušiuose (Girėnų vls., Ragainės aps.) mirė Vilius Kalvaitis, Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis, tautosakos bei kalbinės medžiagos rinkėjas, leidėjas.

Vilius Kalvaitis gimė 1848 m. lapkričio 14 d. Girėnuose (Ragainės aps.) pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Baigęs liaudies mokyklą, dirbo tėvo ūkyje. Po tarnybos Prūsijos kariuomenėje Vilius Kalvaitis 1880–1883 m. dirbo paštininku Berlyne, vėliau kurį laiką keliavo po Italiją, Austriją, Prancūziją. Grįžęs į gimtinę, toliau ūkininkavo. Susipažinęs su Jurgiu Mikšu (1862–1903), įsitraukė į lietuvišką visuomeninę veiklą, tapo „Birutės“ draugijos nariu. 1886 m. Tilžėje išleido savo paruoštą pirmąją knygelę „Naujosios lietuviškos dainelės“, o po poros metų Berlyne pasirodė „Pagražinti laiškeliai su skaitymėliais“. Paskatintas Jurgio Zauerveino (1831–1904), per septynerius metus 1888–1894 m. Vilius Kalvaitis apkeliavo apie devyniasdešimt Mažosios Lietuvos valsčių, rinkdamas dainas, pasakas, patarles, priežodžius, vietovardžius, asmenvardžius ir kitą tautosakinę bei leksikografinę medžiagą.

Įsikūręs Tilžėje, 1894–1912 m. Vilius Kalvaitis vertėsi knygų prekyba, rengė ir leido bibliografines rodykles, savo knygyne platinamų lietuviškų leidinių katalogus, rašė knygų anotacijas. Bendravo su Jonu Basanavičium (1851–1927), suomių tautosakininku Augustu Robertu Niemiu (1869–1931), kitais kultūros ir mokslo žmonėmis.

Tilžėje 1894 m. savo lėšomis išspausdintoje knygoje „Rūtų lapeliai“ Vilius Kalvaitis paskelbė 66 pastaruoju metu surinktas dainas, 10 vokiškų eilėraščių vertimų į lietuvių kalbą ir 24 lietuvių poetų eilėraščius. 1895 m. išleistoje knygoje „Lietuvos kanklės“ paskelbė 74 lietuvių poetų eilėraščius, 1905 m. išleido ypač vertingą dainų rinkinį „Prūsijos lietuvių dainos“, kuriame publikuota 713 dainų, iš jų 541 užrašytos paties rinkėjo, kitos imtos iš Liudviko Rėzos, Georgo Neselmano, Jurgio Zauerveino leidinių; tekstai pateikti su melodijomis. Visos Viliaus Kalvaičio užrašytos dainos ir pasakojamoji tautosaka metrikuotos, tekstai perteikia to meto lietuvininkų dvasinę kultūrą, konkrečios vietovės tarmę.

Jono Basanavičiaus 1903 m. išleistame tautosakos veikale „Iš gyvenimo vėlių bei velnių“ net 562 sakmės (iš 827) užrašytos Viliaus Kalvaičio. Už nuopelnus renkant Mažosios Lietuvos tautosaką Vilius Kalvaitis 1907 m. buvo priimtas į tais pačiais metais Vilniuje įsteigtą Lietuvių mokslo draugiją.

Be kitų leidinių Vilius Kalvaitis 1910 m. Tilžėje savo lėšomis išleido tautosakos rinkinį „Lietuviškų vardų klėtelė“, knygoje lietuvių ir vokiečių kalbomis pateikta apie 15 tūkstančių asmenvardžių, vietovardžių ir kitų pavadinimų, gausybė smulkiosios tautosakos.

Bostono „Lietuvių enciklopedijoje“ minimas ir trijų tomų Viliaus Kalvaičio dienoraščių rankraštis „Dienknyga“, tarpukariu buvęs VDU bibliotekoje Kaune. Jo laiškų ir kitos archyvinės medžiagos saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyne Vilniuje.

Vilius Kalvaitis buvo ir vienas iš atvirukų leidybos pradininkų Mažojoje Lietuvoje.

1912 m. Vilius Kalvaitis persikraustė į Kaušius, čia ir nugyveno likusias dienas. Mirė 1914 m. birželio 22 d., pirmadienio vakarą, Kaušiuose (Girėnų vls., Ragainės aps.), palaidotas birželio 26 d. tėviškėje Girėnuose.

Pagrindinėje nuotraukoje: Vilius Kalvaitis. Nuotrauka iš 1905 m. Enzio Jagomasto spaustuvėje Tilžėje išleistos knygos „Prūsijos lietuvių dainos“

One Comment