Pastaraisiais metais visame pasaulyje stiprėja susirūpinimas reiškiniu, kuris įvardijamas kaip „fake news“ (informacinės pamėklės). Tai nėra netyčiniai suklydimai, kurių, natūralu, pasitaiko, bet sąmoningos klastotės, intensyvių informacinių karų ginklai. Jų tikslas – brukti žmonėms norimas nuostatas, skatinti moralinę paniką, pateisinti savo politinius veiksmus ir t. t.

Tokių pamėklių poveikis ypač padidėjo šių laikų informacinėje visuomenėje, kai mes nardome nepaprastai dideliame informacijos vandenyne. Tačiau tai nereiškia, kad šis ginklas nebuvo traukiamas ir ankstesniuose amžiuose.

Šiame tekste noriu atkreipti dėmesį į pamėklę, kuriai daugiau nei šimtas metų, tačiau ji, kaip bebūtų paradoksalu, iki šiol „nuodija“ nemažos dalies žmonių nuostatas.

Pasaulinis žydų sąmokslas

XX a. pradžioje Rusijoje buvo paskelbtas daug triukšmo sukėlęs tekstas, kuriame buvo aprašytos ciniškos politinės nuostatos ir siekis užvaldyti pasaulį. Tekstas buvo pavadintas „Siono išminčių protokolais“ ir esą buvo ne kas kita, kaip XIX a. pradžioje vykusio slapto sionistų (žydų, kurie svajojo apie žydų valstybės sukūrimą) susitikimo stenograma.

Vertėtų prisiminti, kad po to, kai Rusijos imperija užgrobė didžiąją Abiejų Tautų Respublikos dalį, būtent joje gyveno didžiausia pasaulyje žydų diaspora. Antisemitizmas Rusijoje per visą XIX amžių tik didėjo ir vis prasiverždavo kruvinais „pogromais“. „Siono išminčių protokolai“ tapo populiariu antisemitų pasiteisinimu, jog esą būtina duoti žydams deramą atkirtį, kol jie neužvaldė Imperijos. Jau vėliau „Protokolai“ buvo plačiai naudoti nacistinėje propagandoje ir, kiek netikėtai, vėl tapo populiarūs pasibaigus Šaltajam karui – ypač pokomunistinėje erdvėje.

Iki pat Pirmojo pasaulinio karo pabaigos egzistavo tik rusiška teksto versija, bet, pasibaigus karo veiksmams, „Protokolai“ labai greit buvo išversti į dešimtį kalbų. Nežinia, ar jie būtų tapę tikra sensacija Vakarų pasaulyje, jei ne solidusis britų dienraštis „The Times“, kuris 1920 m. gegužės 8 dieną paskelbė labai daug triukšmo sukėlusį tekstą „Žydų grėsmė“. Publikacijoje buvo pranešama apie sukrečiantį dokumentą, kuris esą rodo, jog iš tiesų egzistuoja pasaulinis žydų sąmokslas. Tekste buvo pateiktos ištraukos iš „Siono išminčių protokolų“ ir, kaip apibendrinimas, įvardintos septynios tezės.

  1. Daugelį amžių egzistavo ir iki šiol egzistuoja tarptautinė politinė žydų organizacija.
  2. Pagrindinė šios organizacijos nuostata yra įsisenėjusi tvirta neapykanta krikščionybei ir noras dominuoti pasaulyje.
  3. Per amžius žydai bando sugriauti nacionalines valstybes ir jas pajungti tarptautiniams dariniams.
  4. Žydai naudojasi specifiniu destrukcijos būdu – jie griauna nacionalines valstybes, jų pagrindus, platindami kenkėjiškas idėjas, tokias kaip radikalizmas, socializmas, komunizmas, anarchija ar liberalizmas.
  5. Siono išminčiai per visus amžius jautė ir jaučia panieką tai demokratinei politinei santvarkai, kurią plėtoja Vakarai. Jie politiką suvokia kaip slaptą tik elitui prieinamą meną manipuliuoti žmonėmis.
  6. Pasak Siono išminčių, žmonių minia niekuo nesiskiria nuo gyvulių bandos, gojai (t. y. nežydai) politikai mąsto siaurai ir lengvai pasiduoda manipuliacijoms, tampa Išminčių marionetėmis. Dažniausiai Vakarų lyderiai tampa korumpuoti, politiškai bejėgiai, lengvai pasiduoda pataikūnams ir šantažui.
  7. Žydai valdo ne tik visą pasaulio auksą, bet ir svarbiausius instrumentus, kurie formuoja žmonių pasaulėžiūrą – žiniasklaidą, teatrus, biržas, mokslą, teismus. Žydai skiria didžiulius pinigus tam, jog paskleistų ydas tarp jaunimo, kad Vakarų visuomenės būtų griaunamos iš vidaus.

„The Times“ publikacija buvo išversta ir į kitas kalbas, tad plačiai paplito. Kaip tik tuo metu Vakarų valstybės kovojo prieš tai, kad Rusijoje įsigalėję „bolševikinis maras“ neišplistų visoje Europoje ir buvo patogu Spalio perversmą traktuoti kaip žydų suorganizuotą smūgį Vakarų civilizacijai

„Protokolų“ demaskavimas

„The Times“ ne tik išpopuliarino sąmokslo teoriją, bet taip pat suvaidino labai svarbų vaidmenį ją paneigiant. 1921 m. rugpjūtį laikraštyje pasirodė publikacijų ciklas, kuriame nuosekliai ir griežtai buvo įrodyta, kad „Protokolai“ yra klastotė, kurią veikiausiai sumąstė Rusijos imperijos slaptoji policija.

Tekstinė „Protokolų“ analizė atskleidė, kad didžioji jų dalis paprasčiausiai nurašyta nuo Moriso Žoli 1864 metais išleisto pamfleto „Dialogas pragare tarp Makiavelio ir Monteskjė“. Žoli buvo pasipiktinęs Napoleono III politika, teigė, kad tai žmogus be principų. Nieko keisto, kad pamflete Napoleono III prototipas yra Makiavelis. Su jo pozicija pamflete bando ginčytis Šarlis Monteskjė, tačiau pastarajam sunku atremti Makiavelio cinizmą.

Dar vienu „Protokolų“ šaltiniu buvo įvardintas vokiečių grafomano Hermano Gedšės romanas „Biaricas“, kuriame be užuolankų prabylama apie pasaulinį žydų sąmokslą. Šiaip jau menkos literatūrinės vertės kūrinys, kuriame autorius be skrupulų plagijuoja Aleksandro Diuma romano „Žozefas Balzamas“ sceną, kurioje grafas Kaliostro susitinka su iliuminatais (užuomina į okultistų ir tamplierių pasekėjų sukurtą slaptą ložę) ir susimoko pagrobti karalienės vėrinį. Tik vietoj masonų ir tamplierių Gedšė pasirenka 12 Izraelio genčių, kurios Prahos kapinėse atlieka okultinį ritualą ir rengia slaptą pasaulio užvaldymo planą.

Gedšės romanai nebuvo populiarūs už Vokietijos sienų, tačiau jo sąmokslo teorija buvo perpasakota Rusijoje pasirodžiusiame pamflete „Žydai pasaulio valdovai.“

Tačiau kaip buvo surašyti „Protokolai“? Tenka pristatyti dar vieną nesimpatišką veikėją – Piotrą Račkovskį, kuris dirbo Rusijos slaptojoje tarnyboje. Norėdamas pagrįsti Rusijoje vis stiprėjančią neapykantą žydams, jis sudėlioja tekstą, kurį sudaro fragmentai iš per kratas konfiskuotų pamfletų. Labai tikėtina, kad šis tekstas taip ir būtų likęs nepastebėtas, jei ne itin aktyvus rusų vienuolis Sergejus Nilas, kuris buvo įsitikinęs, kad gyvename apokaliptiniais laikais ir jau prasidėjęs lemiamas mūšis tarp gėrio ir blogio. Menamas pasaulinis žydų sąmokslas, suprantama, buvo pateiktas kaip stipriausias blogio apsireiškimas.

Sąmokslo teorijų nuodai

Daugiau nei dešimtmetį po to, kai „Protokolai“ buvo demaskuoti kaip klastotė, atrodė, kad tai jau praeities dalykas. Tačiau Adolfo Hitlerio atėjimas į valdžią davė impulsą „antrajam“ klastotės gyvenimui. Tiek Hitleris, tiek propagandistas Josefas Gebelsas dažnai apeliavo į „Protokolus“, tarsi jie būtų reali žydų tautos pozicija. Sutriuškinus nacizmą, „protokolų“ populiarumas vėl krito ir nauja susidomėjimo banga gali būti siejama su pokomunistine erdve ir čia stipriu antiamerikanizmu.

Šiandienos Rusijoje galima atrasti daugybę interneto puslapių, organizacijų, kurios skelbia, kad „Siono išminčių protokolai“ yra autentiškas dokumentas, o visi bandymai paskelbti juos klastote – tai dalis to paties žydų plano užvaldyti pasaulį. Lietuvoje neteko girdėti, kad kuris nors bent kokią politinę įtaką turintis veikėjas apeliuotų į „Protokolus“. Tačiau pats tekstas yra išverstas į lietuvių kalbą, tikrai galima atrasti žmonių, kuriems pasaulinio žydų sąmokslo idėja priimtina ir net labai patraukli.

Sąmokslo teorijos paprastai išpopuliarėja krizių laikotarpiu. Kitas dalykas – gyvenant informacijos pertekliaus situacijoje, labai sunku įvertinti, kiek patikima informacija, kurią esame susirinkę. Kaip rašė Gilbertas Čestertonas, lengviausia medžio lapą paslėpti miške. Tuo svarbiau yra kovoti su informacinėmis pamėklėmis. Labai tikėtina, kad šiandien informacinis karas ne mažiau svarbus už kovą kitais ginklais. Kritinis protas šiandien yra vienintelė užtvanka neapykantos, baimės ir sąmokslų srautams sustabdyti. Kiek stipri bus ši užtvanka, priklauso ir nuo kasdienių mūsų pasirinkimų – ar ją stiprinsime ar pliuškensime paskalų ir pamėklių vandenyje.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *