1919 m. liepos 2 d. Kalėnuose (Lauksargių vls., Tilžės aps.) gimė Fricas Skėrys, pedagogas, spaudos bendradarbis, visuomenininkas, evangelikų liuteronų kunigas.

Fricas Jonas Skėrys gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje. 1926–1932 m. lankė Kalėnų pradžios mokyklą, 1932–1937 m. mokėsi Pagėgių K. Donelaičio gimnazijoje. 1937 m. įstojo į Tauragės mokytojų seminariją, kurią baigė 1940 m. birželio 17 d. Mokslo metais aktyviai dalyvavo Lietuvos skautų sąjungos jūrų skautų veikloje, buvo Šaulių sąjungos narys.

Baigęs mokytojų seminariją, Fricas Skėrys apie pusę metų mokytojavo Žemaičių Naumiesčio pradžios mokykloje. 1941 m. kovą, kaip ir daugelis kitų, iš sovietų okupuotos Lietuvos „repatrijavo“ į Vokietiją. Apie septynis mėnesius praleidęs repatriantų stovyklose, grįžo į tėvų ūkį Klaipėdos krašte, netrukus rado mokytojo darbą kitoje Nemuno pusėje, Tilžės apskrityje.

Kadangi Fricas Skėrys prieš karą buvo optavęs Lietuvos pilietybę, nacionalsocialistų valdžios laikytas nepatikimu ir 1943 m. liepos 7 d. iš gimtojo kaimo perkeltas į Vokietijos gilumą, apgyvendintas repatriantų stovykloje Bad Blankenburgo miestelyje, Tiuringijoje. Čia Fricas Skėrys lankė prekybos mokyklos kursus, iki karo pabaigos dirbo tarnautoju „Telefunken“ firmoje, po to įvairiose įstaigose. Nuo 1944 m. priklausė Lietuvių sąjungai Berlyne.

Kunigas Fricas Skėrys (dešinėje) su tauragiškiu mokytojų seminarijos bendramoksliu Vilium Bendiku prie Tauragės M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčios 1988 m. gegužės 19 d. Nuotrauka Bernardo Aleknavičiaus.

Nors karo pabaigoje Tiuringiją buvo užėmusi amerikiečių kariuomenė, tačiau Jaltos sutartimi sąjungininkai 1945 m. rugpjūtį ją perleido sovietams. Šitaip Fricas Skėrys atsidūrė sovietų okupacinėje zonoje. 1953 m. jam pavyko pabėgti į Vakarų Vokietiją. Iš pradžių kurį laiką dirbo tarnautoju Fridrichsfeldo gumos fabrike Manheime. Čia Fricas Skėrys vedė Anneliesę Kallen (1922–2014), šeima susilauks dukters Janinos.

Vakarų Vokietijoje Fricas Skėrys aktyviai įsitraukė į išeivijos gyvenimą. 1955 m. balandžio 25 d. buvo išrinktas į Lietuvių evangelikų liuteronų Vyriausiąją bažnyčios tarybą. 1955 m. balandžio 18 d. pradėjo mokytojauti lietuviškoje Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde, žemesnėse klasėse dėstė vokiečių kalbą, gamtos pažinimą ir matematiką, o visose klasėse – tikybą evangelikams, subūrė evangelikų jaunimo būrelį, organizavo ekskursijas po Vakarų Vokietiją, o per vasaros atostogas vienuolika metų iki 1967 m. rengė gimnazistų išvykas į Norvegiją.

Nuo 1959 m. Fricas Skėrys daugiau nei dvidešimt metų buvo Pasaulio lietuvių bendruomenės Vokietijos krašto tarybos narys, ketverius metus (1959–1963) kaip Vokietijos krašto tarybos įgaliotinis priklausė PLB Seimui, o 1962–1963 m. buvo ir Vokietijos krašto valdybos narys (sekretorius ir iždininkas), palaikė glaudžius ryšius su Mažosios Lietuvos taryba ir Mažosios Lietuvos bičiulių draugija, ne kartą prisidėjo Vokietijoje organizuojant Lietuviškųjų studijų savaites. 1966 m. lankėsi JAV ir Kanadoje – dalyvavo Pasaulio Lietuvių jaunimo kongrese ir Dainų šventėje, viešėjo lietuvių evangelikų parapijose.

1973 m. rugpjūčio 4 d. netikėtai mirus kunigui Juliui Stanaičiui (1903–1973), mokytojas Fricas Skėrys apsisprendė imtis ir dvasinio patarnavimo tautiečiams. Išlaikęs teologijos kolokviumą, Lietuvių evangelikų liuteronų Vyriausiosios bažnyčios tarybos prezidiumo sprendimu Fricas Skėrys 1974 m. birželio 9 d. buvo įšventintas kunigu diakonu. Naujojo dvasininko ordinacijai Brėmeno Neue Vahr priemiestyje Kristaus bažnyčioje, kurioje daugelį metų telkėsi Brėmeno lietuvių evangelikų bendruomenė, vadovavo išeivijos kunigas senjoras Adolfas Keleris iš Brėmeno, garbės senjoras kunigas Adomas Gelžinius iš Braunšveigo ir vicesenjoras kunigas Jazepas Urdzė iš Bonos-Bad Godesbergo. Pažymėtina, kad tai buvo pirmoji dvasininko ordinacija Vakarų Vokietijos lietuvių evangelikų bendruomenėje po karo. Dėkodamas už gausius sveikinimus, kunigas diakonas Fricas Skėrys rašė: „Visą savo gyvenimą noriu tarnauti Dievui, mūsų vargstančiai Bažnyčiai išeivijoje, tautai, bendruomenei ir paskiriems tautiečiams/ietėms. Esu įsitikinęs, kad Viešpats Dievas ves mane ir lydės šviesos ir tiesos keliu ir kad galėsiu tarnauti visos žmonijos gerovei“. Naujajam dvasininkui pavesta aptarnauti lietuvius evangelikus pietų Vokietijoje: Bavarijoje, Badene-Viurtemberge ir Hesene. 1977 m. sausio 1 d. Fricas Skėrys įšventintas kunigu. Šalia naujųjų pareigų kunigas Fricas Skėrys ir toliau dėstė tikybą Vasario 16-osios gimnazijoje, rūpinosi įvairiais gimnazijos reikalais.

Fricas Skėrys aktyviai bendradarbiavo išeivijos ir Vokietijos spaudoje. Už straipsnį „Joninės – senas lietuvių paprotys“, paskelbtą iš Lietuvos kilusių vokiečių leidinyje „Die Raute“ („Rūta“), 1982 m. Briuselyje buvo apdovanotas tarptautinės reklamos, paklausos ir nuomonių tyrimo organizacijos AWMN premija.

Vokietijoje daugelį metų kunigas Fricas Skėrys prižiūrėjo lietuvininkų Vydūno, kunigo dr. Viliaus Gaigalaičio ir Erdmono Simonaičio kapus, rūpinosi jų palaikų perkėlimu į nepriklausomą Lietuvą.

Tėvynėje kunigas Fricas Skėrys apsilankė po keturiasdešimt penkerių metų, 1988 m. gegužę. Su žmona viešėjo Vilniuje, Palangoje ir Klaipėdoje, dar pusiau slapta nuvyko į gimtuosius Kalėnus, aplankė sesutės kapą ir Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčią, kurioje buvo krikštytas ir konfirmuotas, o gegužės 19 d. sakė pamokslą vakaro pamaldose Tauragės M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje, čia sutiko ir studijų laikų bičiulių.

Kunigas Fricas Skėrys po sunkios ligos mirė 1994 m. spalio 18 d. Manheime, Badeno-Viurtembergo žemėje, Vokietijoje, sulaukęs septyniasdešimt penkerių. Iškilmingai palaidotas spalio 25 d. Manheimo-Fridrichsfeldo kapinėse. Laidotuvių apeigoms vadovavo trys kunigai: vietos parapijos kunigas Albrechtas Celeris (Zeller), Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios Vokietijoje valdybos pirmininkė kunigė Tamara Kelerytė-Schmidt ir iš Lietuvos atvykęs kunigas Liudvikas Fetingis. Kapinių koplyčioje prie kunigo Frico Skėrio karsto garbės sargybą ėjo tautiniais drabužiais pasipuošę Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai, prie kapo duobės atsisveikinimo žodį tarė gimnazijos direktorius Andrius Šmitas.

Kunigas Fricas Skėrys paskelbtas Klaipėdoje 1989 m. gegužės 27 d. įsteigtos Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ garbės nariu.

Comments are closed.