1639 m. liepos 2 d. pradėti švęsti Žemaičių Kalvarijos Švenčiausios Mergelės Marijos apsilankymo atlaidai. Įsteigus Kančios kelio koplyčias, vyskupo Jurgio Tiškevičiaus prašymu popiežius Urbonas III kai kurioms šių koplyčių 1639 m. suteikė atlaidus. Dominikonai parašė giesmių bei maldų ir nustatė, kaip, norint atlaidus gauti, Kančios kelią apeiti, kaip melstis ir kokias sąlygas išpildyti. Iš Romos į Žemaičių Kalvariją atgabentą Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslą 1643 m. paskelbus stebuklingu ir pastačius naują Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčią, ankstesnieji atlaidai išaugo į kasmet liepos 2 – 12 d. švenčiamus Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidus. Būtent liepos 2 d. į bažnyčią buvo įnešta iš Liublino dominikonų vienuolyno 1649 m. atgabenta Šv. Kryžiaus relikvija. Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčia tapo centrine Žemaičių Kalvarijos Kančios kelio vieta: iš čia maldininkų procesijos pajuda lankyti Kristaus kančios vietų ir į čia jos vėl sugrįžta. Maldininkai tartum kartu su Jėzaus motina seka paskui sunkų kryžių nešantį jos Sūnų.

1639 m. buvo būtent įsteigtas dvidešimties stočių kryžiaus kelias, kuris ir leido popiežiui suteikti atlaidus.

Comments are closed.