Jonas Gryga (Griga) – sakytojas, religinių raštų vertėjas ir autorius, Mažosios Lietuvos aktyvus kovotojas dėl lietuvių kalbos teisių – gimė 1859 m. liepos 12 d. Kekersuose (Katyčių par., Tilžės aps.). Vėliau gyveno Mediškiemiuose, Leitgiriuose, Tilžėje (čia prieš Pirmąjį pasaulinį karą turėjo 24 butų namą, mirus žmonai, jį pardavė ir persikėlė į Kekersus) ir Klaipėdoje. Nuo 1891 m. priklausė komitetams lietuvių kalbos teisėms ginti. Lietuvių konservatorių rinkimų organizacijos „Tilžės–Lankos aps. lietuviška konservatyvų skyrimo draugystė“ pirmininkas (nuo 1898 m.). Lietuviškų knygų leidimo organizacijos „Skaitymo ir rašymo mokslo draugystė“ (įst. 1898 m. Tilžėje) valdybos narys. Buvo sakytojas Katyčių, Tilžės ir Kretingalės parapijose. Sakytoju buvo įvestas Puodžiaus su sakytojo K. Šepoko iš Tilžės pritarimu. Pasak sakytojo Anusio Pėteraičio (1867–1957), buvo išrinktas į parapijos tarybą ir Provincijos sinodą Karaliaučiuje. 1900 m. sausio 20 d. Tilžėje įkurtos, vos metus veikusios, pirmosios Mažosios Lietuvos blaivybės draugijos „Lietuvos žvaigždė“ pirmininkas. Pirmininkavo 1904 m. sausio 6 d. Tilžėje vykusiame „Sandoros“ draugijos steigimo susirinkime. 1910 m. kovo 30 d. įsteigtos „Rambyno“ draugijos Tilžėje iždininkas.

Klaipėdoje leisto dienraščio „Prūsų lietuvių balsas“ 1921 m. birželio 30 d. titulinis puslapis su Jono Grygos parengtu misionieriaus, kunigo Kristupo Lokio (1860–1921) nekrologu.

Po Versalio taikos sutarties Klaipėdos kraštą laikinai perėmė prancūzai, kurie neregistruotam organizaciniam veikimui darė kliūčių. Lietuviškai nusiteikę surinkimininkai Priekulės teisme įregistravo surinkimą „Ewangeliszkoji Lietuviszkoji ir Vokiszkoji Maldos Draugystė“ (pirm. Kr. Puodžius iš Drukių, pav. – J. Kunkys iš Grauminės). Ji Stragnuose 1924 m. sausio 24–25 d. sušauktame sakytojų (dalyvavo 31 sakytojas) susirinkime priėmė nutarimą „dabartinei Lietuvos Valdžiai su pagalba ir paklusnumu pristoti“, kurį pasirašė ir J. Gryga. Bet prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos Respublikos, klimkiškių surinkime įvyko skilimas. 1924 m. ši draugija pasiuntė į Krašto valdžią delegaciją, kuriai vadovavo J. Gryga, su prašymu, kad Krašto mokyklose vaikai būtų mokomi gimtąja kalba. Krašto valdžia tam pritarė. Vokiškoji opozicija ėmėsi žygių suskaldyti surinkimą ir tai jai iš dalies pavyko 80-mečio senuko sakytojo Jono Pilibaičio (1844–1931) pagalba, kuris buvo spaudžiamas tą padaryti. Jis Priekulėje 1924 VI 24 neteisėtame susirinkime pašalino kai kuriuos lietuvius sakytojus (3 visiškai, o 8 laikinai), o 1924 IX 29 sudarė atskirą „Vokiškai–Lietuvišką Maldos Draugystę“ (vad. Martynas Stimbra) be lietuviškai nusistačiusių sakytojų, kurie siekė, kad krašto Bažnyčia nebūtų pavaldi Vokietijos Bažnyčiai. Tada likusi dauguma sakytojų 1925 I 6 perregistravo savo surinkimą Klaipėdos teismo registre Nr. 98 „Ewangeliszkas Lietuwininkų Senasis Surinkimas“ (Įstatai sudaryti Klaipėdoje 1924 XI 15, išsp. 1925 m. Klaipėdoje, 24 p.). Įstatus parengė J. Gryga. Draugijos valdyba: pirm. Kr. Puodžius (Drukių), pav. J. Kunkis (Grauminės), raštvedys Jonas Griga (Bruožių), tarėjai Jokūbas Kuršaitis (Šventvakarių) ir Martynas Tydekas (Plikių). Klaipėdos kraštą atskyrus nuo Vokietijos, J. Gryga pasisakė ir už krašto Evangelikų liuteronų bažnyčios atskyrimą nuo Vokietijos ev. liuteronų bažnyčios.

1936 m. Kaune vykusiame visos Lietuvos evangelikų suvažiavime J. Gryga veikliai atstovavo Senajam surinkimui ir pasisakė už lietuvių evangelikų vienybę bei glaudų bendradarbiavimą.

J. Gryga iš vokiečių kalbos išvertė Carlo Heinricho von Bogatzky’o (1690–1774) religinę knygą „Didysis darbas prisiwertimo diewopi…“ (1912 m., 295 p., Pratarmę (Įwedims) parašė Tilžėje, 3. Nowemberį 1908.; turiu savo bibliotekoje) bei Georgo von Viebahn’o (Fybano, 1840–1915) 7 pamokslus (1912 m. išsp. serijoje „Iš gyvasties versmės“).

Parašė poleminę knygą „Aprašymas apie Mažosios Lietuvos Evangelišką Bažnyčią ir Evangelišką Lietuvininkų Senąjį surinkimą seniau ir dabar“ (1926 m.). Joje apžvelgiama Mažosios Lietuvos ev. liuteronų bažnyčios ir surinkimų santykių raida, atskleistas 1923–1925 m. ginčas dėl Klaipėdos krašto ev. liuteronų bažnyčios atskyrimo nuo Karaliaučiaus Konsistorijos ir Berlyno Oberkirchenrato (Vyriausios Bažnyčios Tarybos Berlyne).

Parašė labai gyva, sklandžia ir turininga savita panemuniečių (tilžiškių) tarme ir parengė spaudai pamokslų, skirtų kiekvienai metų dienai, rinkinį „Apmąstymai kožnai dienai“ (rankraštis, kurį kun. Jonas Pauperas tarp 1937 ir 1938 m. perdavė spaustuvininkui E. Jagomastui, dingo per II pasaulinį karą). Minėtina, kad J. Gryga nebuvo didelio išsilavinimo, bet savarankiškai gilinosi į teologiją.

Bendradarbiavo laikraštyje „Prūsų lietuvių balsas“. 1931 m. Klaipėdoje redagavo informacinį leidinį „Littauische Stimme“ („Lietuvių balsas“). Apdovanotas kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu (1934 m.). Sulaukęs 80-ies metų, gyveno Stančiuose (Kretingalės par., Klaipėdos aps.) pas ūkininką Šuišelį. Sirgdamas bronchine astma, savo amžiaus gale labai vargo.

Mirė 1940 m. Stančiuose.

Algirdas Žemaitaitis, „Lietuvos evangelikų kelias“, 2011 Nr.8-9

Pagrindinėje nuotraukoje Tilžėje 1912 m. išleistos knygos „Didysis darbas prisivertimo Dievopi…“ titulinis lapas

One Comment

  1. Ir sakytojai susilaukė savo valandos. Jie įnešė savo dalį į lietuvybės išlaikymą.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *