Tęsiame rubriką „Atodangos“, kurių tikslas – priminti bent kelis Lietuvai ar visai Europai svarbius istorinius įvykius, vykusius skirtingais laikotarpiais, bet kuriuos sieja tą pati diena kalendoriuje.

1903 m. mirė popiežius Leonas XXIII.

Vincentas Džioakinas Rafaelis Luidžis Pečis, geriau žinomas kaip  popiežius Leonas XIII, 1810 m. kovo 2 d. gimė Italijos mieste Karpinetyje. Baigė filosofijos, teologijos, civilinės ir kanoninės teisės studijas Romoje ir 1837 m. tapo kunigu.

Būdamas 33 metų, popiežiaus paskyrimu tapo apaštaliniu nuncijumi Belgijoje, kur dirbo vos trejus metus. Karalius Leopoldas I nebuvo patenkintas jo parama vietos vyskupams, kovojusiems su liberalų partija. Grįžo į Italiją kaip Perudžios vyskupas, kuriuo išbuvo 32 metus. Po Pijaus IX mirties 1878 m. išrinktas popiežiumi pasirinko Leono XIII vardą.

Būdamas popiežiumi jis leido specialistams ir tyrinėtojams naudotis Vatikano archyvais, kurie ligi tol buvo neprieinami plačiajai visuomenei. Tarpininkavo Vokietijos ir Ispanijos konflikte dėl Karolinų salų. Parašė encikliką „Rerum novarum“, pirmąjį Bažnyčios dokumentą, nagrinėjantį socialinius klausimus.

Leonas XIII buvo pirmasis nusifilmavęs popiežius. Vaikščiodamas po Vatikano sodus norėjo parodyti žmonėms, kad yra vis dar sveikas. Taip siekė nuraminti gandus, pasklidusius tarp Europos valstybių vadovų. Nors jis buvo renkamas kaip “laikinasis popiežius”, nes buvo jau gaebaus amžiaus, tačiau jo pontifikatas buvo vienas ilgiausių.

Leonas XIII mirė Romoje 1903-iaisiais. 25 metus trukęs pontifikatas prisimenamas kaip tas, kuris pakeitė Bažnyčios veidą

1919 m. įsteigtas pirmasis Nepriklausomoje Lietuvoje valstybės ordinas.

Apdovanojimo prireikė, norint pagerbti ir paskatinti kovų su bolševikais už Nepriklausomybę dalyviams. Pradžioje ji vadinosi „Už Tėvynę“, tačiau po pusmečio pervadinta Vyčio kryžiumi (dar po dešimtmečio pavadinimas vėl pakoreguotas – Vyčio kryžiau ordinas). Iki 1928 m. tai buvo vienintelis Lietuvos valstybės apdovanojimas. Jis buvo teikiamas tiems, kurie pasižymėjo kovoje už valstybės Nepriklausomybę.

 1969 m. žmogaus koja pirmą kartą palietė Mėnulį.

Pats pirmasis žmogaus sukurtas aparatas Mėnulį pasiekę 1959 m.. Tai buvo Sovietų Sąjungos erdvėlaivis Luna 2, tačiau jis įsirėžė į Žemės palydovą. Prireikė dar septynerių metu, kol Luna  9 sėkmingai nusileido Mėnulyje ir atsiuntė į Žemę penkias panoramines nuotraukas.

1969 metų liepos 20 dieną amerikietis Neilas Armstrongas žengė nedidelį žingsnį nuo erdvėlaivio kopetėlių ir jo koja palietė Mėnulį.  Jo ištarta frazė akimirksniu tapo istorine: „Žmogui – tai mažas žingsnis, tačiau žmonijai – tai milžiniškas šuolis“. Šio įvykio transliacija buvo prastos kokybės ir juodai balta, tačiau ją stebėjo maždaug penki šimtai milijonų žmonių. Tai buvo absoliutus žiūrimumo rekordas. Į Mėnulį N. Armstrongas atskrido drauge su kolegomis astronautais Buzzu Adrinu ir Edvinu Oldrinu atskrido  erfvėlaiviu “Apollo 11”, pirmuoju žmonių pilotuojamu aparatu, kuris pasiekė nežemišųką objektą.

Astronautai darė nuotraukas, rinko uolienų ir dirvožemio pavyzdžius, įrengė mokslinius prietaisus. Jie taip pat įsmeigė JAV vėliavą ir padėjo lentelę, kurioje teigiama: „Čia žmonės iš Žemės pirmą kartą žengė Mėnulyje. Mes atvykome taikiai, visos žmonijos vardu“.

Astronautai į Žemę sugrįžo liepos 24-ąją. Jų skrydis buvo itin svarbus propagandinis JAV laimėjimas prieš Sovietų Sąjungą, nes šios valstybės beprotiškai varžėsi tarpusavyje visose srityse. Sovietai pirmieji pasiuntė konsmonautą į kosmosą, nusiuntė skraidantį aparatą į Mėnulį, amerikiečiai atsirevanšavo, pirmieji nusiųsdami į Mėnulį žmogų. Tačiau visa ši kosminė programa kainavo begalo didžiulius pinigus. Jie buvo nepakeliama našta net ir klestinčiai JAV. Todėl ilgainiui “Mėnulio programos” buvo atsisakyta. Tiesa, 1969-1972 m. buvo surengtos dar  šešios „Apollo“ ekspedicijos, Mėnuliu iš viso vaikščiojo dvylika amerikiečių. Tačiau šis „malonumas“kainavo dvidešimt penkis milijardus dolerių arba dešimt kartų daugiau, jei vertinsime pagal dabarties pinigų vertę.

20

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *