Vis kartojam ir kartojam, kokia svarbi yra apsauga nuo saulės, bet suprasti, kokius kremus pirkti, kuo jie skiriasi, kokio stiprumo reikia labai sunku. Esti tiek daug mitų apie apsaugą nuo saulės – apie kemšamas poras, baltus šydus, odos ligas – tad tiesiog labai svarbu apie tai kalbėtis ir diskutuoti, ieškoti informacijos ir rinktis tinkamiausius produktus pagal norus ir odos tipą. Ir, žinoma, patikėti, jog tos papildomos apsaugos tikrai reikia. Kartais vis dar manome, kad tai tėra reklaminis triukas, kuriam turime nepasiduoti. Labai lengva paskęsti informacijos jūroje ir reklamų džiunglėse – o ir gandai ar prasta patirtis su vienu kremu gali atkratyti nuo apsauginių priemonių naudojimo. Dabar, kai Lietuvą kepina rekordiniai karščiai, pats laikas nebedelsti ir apie tai kalbėti.
Ar tikrai reikia?
Saulė skleidžia UVA ir UVB spindulius, kurie stipriai veikia odą. Ypatingai – šviesią ir mažiau pratusią prie kaitros. Šviesi odai pati geba apsisaugoti nuo saulės apie 10 minučių, o tamsi – iki 30 min. Jei penkias minutes pasilepinsite saulute – nieko nenutiks, bet valanda gali atnešti daug žalos, kurią pajusite ne iš karto.
UVB spinduliai kiekvieno nudegimo metu daro žalą odai, o UVA spinduliai sunaikina kolageno skaidulas ir sukelia pernelyg ankstyvą senėjimą, pavyzdžiui: raukšles, hiperpigmentaciją ir porų nelygumus. Be to, tinkamai neapsaugojus odos, šie spinduliai gali sukelti vėžį.
Kosmetikos gamintojai labai mėgsta mums įsiūlyti priemones, kurių mums nebūtinai reikia, todėl manymas, jog galbūt tai tėra dar vienas triukas, visai suprantamas. Bet, deja, tikrai reikia. Ir ne tik vasaros metu.
UVA ir UVB
UVB spinduliai, kalbant labai supaprastintai, yra atsakingi (veikiau) už įdegimą. (Galima prisiminti kaip B – burning)
Jie neįsiskverbia taip giliai – UVB spinduliuotė yra 290-320 nm (nano-metrai) – ir labiausiai paveikia būtent išorinį odos sluoksnį. Kai gydome nudegusią nuo saulės odą – dorojamės su UVB spindulių padariniais. Ir šie ultravioletiniai spinduliai gali sukelti odos vėžį. O jis daug pavojingesnis už raukšleles ar dėmeles – kalbame jau ne apie grožį, bet apie sveikatą, be kurios net kalbos apie grožį negali egzistuoti.
UVA spinduliai kiek rafinuotesni ir jie būtent ardo kolageną ir yra atsakingi už pagreitintą odos senėjimą, hiperpigmentaciją (A – aging). Jie įsiskverbia itin giliai į odą (spinduliuotė 315–400 nm) ir daro daug žalos. Bėda ta, kad neigiamus saulės padarinius pamatysime ne iš karto – UVA padariniai gali išlįsti gerokai vėliau ir tada jau nieko nebegalėsime padaryti. Oda praras stangrumą, darysis vis labiau suglebusi ir gali atsirasti hiperpigmentacijos, dėmelių, apgamų, oda gali nukarti. Žinoma, tai visiškai natūraliai nutinka senėjant ir nereikia to bijoti, bet UVA gali ženkliai pagreitinti ir pastiprinti šiuos procesus. Be to, pradėsime greičiau ir lengviau įdegti ir oda darysis vis jautresnė, nebemokės efektyviai apsisaugoti. Ir tada labai padidės rizika susirgti odos vėžiu.
2015 metais publikuotas mokslinis tyrimas parodė, kad UVA spinduliai padaryti žalą gali per mažesnį laiką nei viena minutė.
Žala odos pigmentinėms ląstelėms (melanocytes) vyksta dar ne vieną valandą po buvimo saulėje. Ir tokia žala veda prie melanomos išsivystimo – didžiausią mirtingumo reitingą turinčios odos vėžio formos.
Abi spinduliuotės daro daug žalos ir yra pavojingos grožiui ir sveikatai – labai svarbu atkreipti dėmesį renkantis produktus nuo saulės, jog jie saugotų ir nuo UVB, ir nuo UVA ultravioletinių spindulių.
Naudoti tik saulėtą vasaros dieną? UV indekso reikšmė
Tikrai ne. Šios spinduliuotės pasiekia mūsų odą ir per debesis, ir prastu oru. Gauti dozę kenksmingų spindulių galima ir būnant šešėlyje.
Gyvenant Lietuvoje, kur, atrodo, saulės negauname daug, vis tiek būtina naudoti apsaugą nuo saulės. Žiemos be saulės metu galbūt galima padaryti minimalią išimtį, bet geriausia būtų rinktis bent nedidelę apsaugą nuo ultravioletinių spindulių ar bent rinktis makiažo pagrindą su SPF net ir vėlyvo rudens ar ankstyvo pavasario metu. Oda tikrai padėkos.
Internete visada galite surasti vietovės, kurioje esate, šiandienos oro prognozę ir spinduliuotės lygį (UV index).
Aš naudoju telefone (ios iphone) iškart esančioje „Weather“ programėlę, kurioje pavažiuokite žemiau ir rasite UV indeksą. UV indeksas parodo, kokios apsaugos (ir kokio stiprumo) reikia griebtis. Galite atsisiųsti specialių programėlių į telefoną, kurios be vargo ir greitai parodys, kokia apsauga reikalinga ir koks šiandien UV indeksas (įrašykite app-store ar google-store UV index) . Aš naudoju „UV index. UVI mate“programėlę ir tai neįkainojamas pagalbininkas, kuris parodo viską labai tiksliai ir aiškiai. O ir galite pasitelkti į pagalbą google ir jis atsakys į visus klausimus.
0-2 UV indeksas yra žemas ir rizika nedidelė, galite naudoti kiek mažiau stiprų SPF kremą (vis tiek naudoti patartina ), apsaugoti akis nuo saulės, jei esate lauke saulėtu metu. Tarkim šiandien Vilniuje temperatūra nukrito iki 21 C ir stipriai nulijo – UV indeksas yra 2.
3-5 UV indeksas jau reiškia vidutinį spinduliuotės stiprį: naudokite SPF bent 20 (geriausiai apskritai naudoti 30 SPF kas dienai, bent veidui). Verta dėvėti akinius nuo saulės, turėti kepurę.
6-7 UV indeksas jau reiškia didelę riziką. Kai Lietuvoje buvo apie 25–30 C, indeksas buvo būtent šiame lygyje. Svarbiausia naudoti apsaugą nuo saulės, bent SPF 30, geriausiai SPF 50. Nebūti daug ant saulės ir ieškoti šešėlių, būtinai dėvėti akinius nuo saulės, galvos apdangalą.
8-10 UV indeksas: labai didelė rizika. Lietuvoje tokia pasitaiko retai, bet dabar jau su visais karščio rekordais galim persiristi ir į kokio 8 stiprumo indeksą. Tokiu atveju jau reiktų stengtis kuo mažiau būti lauke kaitriausiomis valandomis. Apskritai karštą dieną į pliažą galima eiti tik ryte ar vakarop ir maždaug nuo 11 iki 16 val nebūti jokiu būdu ant saulės. Naudokite SPF 50 kremą veidui ir visam kūnui, denkite galvą, dėvėkite vien natūralius audinius, eikite šešėliais.
11+ UV indeksas: tokį dažniausiai aptiksite tik karštose šalyse. Tokiu atveju kaitros valandomis 11–16 val. būtina likti namuose ir niekur neiti (siestos buvo sugalvotos ne be priežasties). Stipri apsauga nuo saulės ir vakare, ir ryte. Denkite odą, denkite galvą ir akis. Labai didelė rizika.
Labai svarbu UV indeksą pasitikrinti keliaujant – dažnai galime nuvertinti saulę, prie kurios nesame pripratę. Jei įdegį skatinantis kremas iškart nepadarydavo žalos naudojant prie Baltijos jūros, nereiškia, kad jis neleis per pusvalandį nusėti kūno pūslėmis, deginantis kaitrioje saulėje prie Raudonosios jūros.
Visada pasidomėkite šalies orais ir kokia apsauga reikalinga ir elkitės atsakingai. Jei einate maudytis – būtinai naudokite atsparų vandeniui apsauginį kremą, kurį iškart nusimaudžius iš naujo tepkitės. Be to, verta naudoti ir apsauginius lūpų balzamus ir plaukų purškiklius su apsauga nuo saulės, ypač, viešint itin karštose vietovėse.
S un
P rotection
F actor
SPF stiprumas parodo, kiek laiko žmogus gali išbūti saulėje nenudegdamas ir saugo nuo UVB spinduliuotės. Kaip minėjau, šviesi oda pati apsisaugo apie 10 min., tamsi apie 30 min.
Norint sužinoti, kaip efektyviai priemonė saugo nuo saulės, reikia padauginti ant gaminio nurodytą SPF iš savo odos savaiminės apsaugos laiko ir gausite laiką minutėmis, kiek veiks apsauga nuo saulės. Padauginkite, jei jūsų oda šviesi (faktorius 10) ir naudosite priemonę su SPF 20, saulėje galėsite praleisti apie 200 minučių (jei priemonę naudosite tinkamai ir pakankamą jos kiekį).
Rekomenduojama naudoti minimaliai SPF 15 ir atnaujinti kas 2.5 h. Bet tokios apsaugos toli gražu nepakaks šiltesniu oru ir vasarą siūlau naudoti bent SPF 25, geriausiai SPF 30-50 apsaugą. Su SPF 30 – bent kas 5 valandas reiks atnaujinti priemonę.
Daugelis nežino, kad jau SPF 15 turintis kremas sulaiko apie 92% UVB spinduliuotės, o tolimesnis SPF indekso didėjimas suteikia tolydžio santykinai vis mažesnę apsaugą nuo saulės. Taigi SPF 30 nesaugo Jūsų odos du kartus geriau nei SPF 15, nes SPF 15 sulaiko apie 92% UVB spinduliuotės, o SPF 30 sulaikys apie 96.7% – t.y. tik 5 procentais daugiau UVB spindulių nei SPF 15. SPF indeksas priklauso, kiek laiko tokia apsauga liks aktyvi.
Kuo oda šviesesnė (ir kuo greičiau linkusi įdegti) – tuo stipresnę apsaugą derėtų rinktis.
SPF kremai saugo nuo UVB spindulių, bet tikrai ne visi nuo UVA, o tai labai svarbu.
Kalbant apie UVA spinduliuotę, reikia atkreipti dėmesį į PA koeficientą (kurį irgi ne visi gamintojai pateikia, todėl geriausiai rinktis priemones, kur jis bus nurodytas). Vertėtų naudoti bent jau PA+ lengvą apsaugą, vidutinė būtų PA++, stipri – PA+++.
Dera prisiminti, kad spinduliuotės veikia mus ne tik pliaže ar specialiai besideginant. Jei vairuojate automobilį, labai dažnai nukenčia kairė ranka, kurią mėgsta vairuotojai iškišti pro langą, o ir taip ant jos patenka daug daugiau spinduliuotės. Buvo pastebėta tendencija stebint tolimųjų reisų vairuotojus, jog odos vėžys ir kitos odos problemos dažniausiai jiems išsivystydavo būtent kairėje rankoje (jei vairuojame mums įprasta puse ir vairuotojas sėdi kairėje).
Ar degintis sveika?
Ar įmanoma įdegti, naudojant apsaugą?
Deja, mokslininkų tyrimai parodė, kad ne. Odos vėžio institutas teigia, jog ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti ląstelių DNR ir tada gali išsivystyti tokios odos ligos kaip vėžys. Svarbu, kaip tik įmanoma apsisaugoti. Jei jau norisi pagulinėti saulutėje, bet visai eliminuoti rizikos negalime, ir reikėtų degintis itin atsakingai ir saikingai.
SPF 50 naudojamas tinkamai ir pakankamu kiekiu, vis tepamas iš naujo po tam tikro laiko, gali apsaugoti nuo 98proc. spindulių. Iš tiesų, tokios apsaugos ir užtenka ir didesnės nei 50 SPF stiprumo priemonės ieškoti nereikia – jų efektingumo lygis labai panašus ir nėra tokios apsaugos, kuri apsaugotu visu 100 %.
Todėl įdegti, naudojant apsaugą irgi tikrai galima. Ar oda degs taip pat greitai ir stipriai? Ne. Ypač naudojant stipresnę apsaugą, bet tai geras dalykas. Kai kam gražu įdegusi oda – egzistuoja milžiniškas susidomėjimas soliariumais, įdegio injekcijomis ir įdegį skatinančiomis priemonėmis įvairiose grožio grupėse socialiniuose tinkluose – bet vis tiek reikėtų nepersistengti ir naudoti apsaugines priemones, net ir norint įdegti. Apsauga nuo saulės prailgins laiko tarpsnį, per kurį oda spėtų nudegti. Bet ji nedaro įtakos tokiems veiksniams, kaip kad, kaip stipriai oda įdegs (ar rudai, ar raudonai), kiek laiko prireiks, kad pasimatytų įdegis. Verta būtų pamąstyti apie savaiminio įdegio priemones, jei jau norisi rudesnės odos. Tik irgi svarbu rinktis kokybišką produktą ir mokėti su juo elgtis.
Vitaminas D – saulės vitaminas. Ar jo gausiu?
Mums labai reikalingas vitaminas D padeda augti kaulams ir išlaikyti jų stiprumą, padeda gyti žaizdoms, palaikyti imuninę sistemą ir dar daugybę naudingų organizmo funkcijų. Daug tyrimų rodo, kad labai gali būti, jog vienas iš depresijos veiksnių gali būti vitamino D trūkumas.
Lietuvoje mes negauname daug saulės, todėl daug kam patartina gerti vitamino D papildus, nes stokoja šios labai svarbios medžiagos. Jaučiatės nuolat pavargę, irzlūs, dažnai susergate? Gali būti, kad vitamino D Jums trūksta. Bet tai padės išsiaiškinti kraujo tyrimas, kurio paprašykite savo šeimos gydytojo, ir tik tada pamatysite, ar tikrai Jums trūksta šio saulės vitamino.
Vitaminas D gaminasi, kai ant odos patenka saulės spinduliai. Ultravioletiniai spinduliai UVB susiduria su odoje esančiu proteinu 7-DHC, paversdami tai vitaminu D3, kuris yra aktyvi vitamino D forma.
Kodėl dabar apie jį prašnekau? Nes daug kas nuogąstauja, jog naudodami SPF ir saugodamiesi nuo saulės negaus reikiamos vitamino D dozės. Tokios mintys turi prasmės – juk apsauga nuo saulės „atmuša“ arba sugeria spinduliuotę, bet jokie moksliniai tyrimai nepatvirtino, kad kasdienis apsauginių priemonių naudojimas sukelia vitamino D trūkumą.
O moksliniai tyrimai patvirtino saulės spindulių žalą ir apsaugos reikšmę.
Pasak tyrimų, nuolatinis SPF 15 (ar didesnio) apsauginio kremo naudojimas sumažina riziką išsivystyti surangėjusių ląstelių kurcinomai (squamous cell carcinoma) – SCC – dažnai odos vėžio formai, net 40 %, melanomai – 50 %, priešlaikiniui odos senėjimui – 24 %.
Įrodyta, kad ultravioletiniai saulės spinduliai pažeidžia ląstelių DNR ir formuoja genetines mutacijas, kurios gali išaugti iki odos vėžio. be to, UV spinduliai kenkia akims ir gali sukelti akių vokų odos vėžį, kataraktos ir kitas akių bei paakių/aplink akis esančios odos vėžio formas. Tad vardan vitamino D tikrai nevertėtų pamiršti apsaugos nuo saulės priemonių.
Kaip minėjau, kol kas nėra visiškai aiškių tyrimų dėl korealiacijos tarp SPF priemonių ir vitamino D. Bet dalis mokslininkų aiškina, jog apsaugos priemonės neapsaugo visiškai pilnai ir bent 7-2 procentai spinduliuotės vis tiek mus pasiekia (ir tai – naudojant pakankamą kiekį ir dažnai aplikuojant iš naujo) – tad vitaminui D yra terpės gamintis.
Tiesa ta, kad kūnui nereikia daug saulės, kad vitaminas D pradėtų gamintis. Net ir tie, kurie teigia, jog apsauga nuo saulės trukdo vitamino D gamybai, rekomenduoja saulėje pakaitinti kūną ne ilgiau nei 10-15 minučių ir atidengti tik tokias kūno vietas, kaip rankos, kojos nugara, pilvas ir tai daryti ne dažniau nei porą kartų per savaitę. Per tiek laiko vitamino D prisigamina tiek, kiek tik gali, o po to gamyba tiesiog automatiškai sustoja.
Mokslininkai labai neigiamai vertina ir soliariumus, kuriuose daugiausiai gaunama UVA spinduliuotės, kuri labai sendina ir kenkia. O vitaminas D gaminasi gaunant UVB spinduliuotę, tad net ir šia prasme tai visiškai nenaudinga.
Vitaminą D galima gauti ne tik iš saulės. Tiesa, iš saulės gaminasi daugiausiai, bet maistas bei papildai gali padėti, jei stokojate šios medžiagos. Padės ir žuvų taukai bei riebesnės žuvies – lašišos, tuno, skumbrės, silkės – įtraukimas į dietą. Kažkiek vitamino D randame ir kiaušinių tryniuose, sūryje, jautienos kepenėlėse, taipogi piene, apelsinų sultyse (natūraliose). Per dieną reikia gauti 600 IU šio vitamino (pagal rekomendaciją), 400 IU vaikams, 800 IU vyresniems nei 70 metų žmonėms. Kai kuriems žmonėms reikalingas didesnis kiekis.
Galite tai gauti iš maisto, bet nėra labai lengva – tokiu atveju gerkite žuvų taukus ir pačias vitamino D tabletes, nepadauginkite ir pasitarkite dėl to su gydytoju. Ypač verta griebtis papildų, jei kraujo tyrimai rodo vitamino D nepakankamumą, o maitinatės vegetariškai ar veganiškai, kai daug sunkiau gauti pakankamai šios medžiagos.
Maistas, (jei reikia) papildai ir apsaugota nuo saulės oda suteiks tiek vitamino D, kiek reikia, todėl nepamirškite saugoti savo odą ir nejauskite nerimo dėl to, ką prarandate – nes gaunate labai daug iš SPF naudojimo. (Šaltinis – ČIA )
Ar žinote, kad yra dviejų rūšių apsauga nuo saulės? Tai mineralinė ir cheminė.
Mineralinė apsauga nuo saulės
Naudojamos sudėtinės veikliosios medžiagos tokios, kaip cinko oksidas (zinc oxide ) , titano oksidas (titanium oxide) ar abiejų kombinacija.
Mineralinė apsauga sukuria tartum šydą, kuris fiziškai (todėl ir tokia apsauga vadinama mineraline arba fizine) ir neleidžia spinduliams prasiskverbti – tokio tipo priemonės veikia atspindėdamos spinduliuotę. Cinko oksidas saugo ir nuo UVB, ir nuo UVA, titano oksidas menkai saugo nuo UVA ir labiau nuo UVB ultravioletinių spindulių.
+ Dažniausiai mineralinė apsauga yra kiek švelnesnė, mažiau dirginanti ir rečiau kemša poras. Tokią apsaugą galima naudoti drąsiai ir vaikams. Saugumą ir reguliavimą užtikrinančios organizacijos būtent išskiria tokius ingredientus kaip cinko bei titano oksidus kaip visiškai saugius sveikatai ir aplinkai.
+ Tai visiškai saugi priemonė ir aplinkos atžvilgiu – minėti oksidai nekenkia gamtai, vandens gyventojams, koralams.
– Dažniausiai tokias priemones lengva nuvalyti nuo odos ir tokia apsauga mažiau atspari vandeniui.
– Mineralinė apsauga dažniau palieka baltą šydą ir ypač dėl to nepatikti gali tamsesnės odos žmonėms. Tokiu atveju galima paieškoti kremo su atspalviu, kuris išspręstų šią problemą. Nepatartina naudoti prieš profesionalią fotosesiją – nes, banaliai tariant, atspindės blykstę ir gali nepavykti nuotrauka – joje veidas gali atrodyti baltas ar dėmėtas.
– Dažnai brangesnė.
Cheminė apsauga nuo saulės:
Norėdami suprasti, kaip tokia apsauga veikia, turėtume įsivaizduoti kempinę, kuri sugeria UV spindulius. Tokios priemonės veikia taip, kad UV spindulius paverčia karščiu ir tada išstumia į paviršių.
+ Dažniausiai cheminę apsaugą lengviau paskirstyti ant odos, lengvesnė tekstūra.
+ Nepalieka vadinamojo balto šydo.
+ Juos kiek lengviau maišyti su įvairiomis kitomis odai naudingomis medžiagomis, kaip kad peptidais, lipidais.
– Labiau nei mineraliniai produktai kenkia aplinkai ir dabar Havajai (pradeda ir kiti ) uždraudžia vienus pagrindinių ir dažniausių cheminių apsauginių nuo saulės kremų ingredientų, nes pasirodė, kad jie žudo koralų rifus, kurie labai svarbūs mūsų ekosistemai. Uždrausti ingredientai, kurių žala koralams jau įrodyta – oxybenzone ir octinoxate, bet tai dar nereiškia, jog kiti likę nėra kenksmingi aplinkai, tiesiog vis dar trūksta tyrimų. Labai rekomenduočiau, važiuojant prie jūros ar vandenyno su savimi pasiimti mineralinę apsaugą nuo saulės arba labai atidžiai peržvelgti sudedamąsias dalis.
– Tyrimai apie toksiškumą sveikatai dar nėra baigti – kol kas nepavyko nei ingredientų nuteisti, nei jų išteisinti, bet dalis mokslininkų teigia, jog aktyviosios medžiagos veikia mūsų hormoninę sistemą. Keletas tyrimų parodė, kad ingredientai iš mūsų cheminės apsaugos nuo saulės patenka į mūsų kraują ir yra toksiški.
– Odos dirginimas ar tam tikros odos reakcijos dažniausiai atsiranda naudojant būtent cheminę apsaugą nuo saulės, mineralinė apsauga dažniausiai būna švelnesnė, tad jautriai odai verta apsvarstyti įvairias galimybes. Cheminė apsauga taip pat dažniau turi ne visiems patinkantį kvapą.
Oxybenzone – aplinkos tvarkymo grupės taršos prasme įvertintas net 8/10 balu.
Ši medžiaga gali įsiskverbti į odą, jos randama po naudojimo motinos piene. Teigiama, kad ji dažnai sukelia alergines reakcijas, veikia hormonus ir žudo vandenyno pasaulio gyventojus ir ypač koralų rifus.
Octinoxate (arba Octyl `methoxycinnamate (OMC)) – turi 6/10 užterštumo balą. Veikia endokrininę sistemą, greitai sugeriamas ir patenka į organizmą. Po naudojimo randama kraujyje, šlapime, motinos piene.
Octocrylene jautrina odą ir leidžia laisviesiems radikalams negrįžtamai pažeisti ląstelių DNR.
Homosalate (Homomenthyl salicylate, HMS, HS; 3,3,5-trimethyl-cyclohexyl-salicylate) – veikia endokrininę sistemą, gali paveikti hormonų veiklą. Šis chemikalas taipogi stiprina organizmo galimybę pritraukti į save pesticidus.
Svarbu žinoti:
Visada svarbu skaityti instrukcijas – visos priemonės turi savas indikacijas: kiek laiko reikia, kad pradėtų veikti, kiek laiko gali būti atsparios vandeniui ir panašiai. Absoliučiai jokios priemonės nėra ir nebegali teigti esančios visai atsparios vandeniui – waterproof – gali būti tik waterresistant, iškart nenusiplaunančios ir jas po kiek laiko reikia tepti iš naujo.
Kokia konsistencija geriausia? Juk būna apsauginių priemonių ir pudros pavidalu, ir purškiamų, ir… Bet patikimiausi yra kremai, nes juos lengviausia kokybiškai paskirstyti. Bent veidui siūlyčiau rinktis kremą, kūnui gali būti ir purškiama priemonė, bet tokia, kurią užpurški ir tada įtrini. Nors geriausia rinktis kremus, o kitokios konsistencijos priemones naudoti po kiek laiko, kai reikia atnaujinti apsaugą. Naudojant makiažą po dviejų valandų aš ant viršaus nelabai norėsiu tepti kremą, tad purškiklis ar sausa pudra gali praversti, bet vien tokios apsaugos karštą dieną nepakaks. O purškiklio su SPF reiktų neįkvėpti, nes tai gali būti toksiška, tad kremai visada geriausia ir saugiausia išeitis bent pirminiam užsitepimui.
Vaikučiams saulėje leiskite būti tik nuo pusės metų amžiaus ir tik tada tepkite (geriausia – mineralinius arba specializuotus) apsauginius kremus. Iki tokio amžiaus organizmas į save sugers kremo ingredientus ir apsinuodys, nebus apsaugotas nuo saulės.
Apsaugos nuo saulės kremai tinka ir aknės kamuojamai odai ir savaime nesukelia bėrimų. Svarbu pasirinkti sau tinkamą priemonę pagal odos tipą – nesirinkti riebios ir skirtos sausai odai, žiūrėti į sudėtį. Tikrai ne visi kremai kimš poras. Tik labai svarbu visada vakare su prausikliu nuplauti priemonę – apsauginis kremas lieka ant odos paviršiaus ir trukdys odai kvėpuoti, jei nenuplausite.
Norint, kad priemonė tikrai veiksmingai veiktų, reikia naudoti jos pakankamą kiekį. Veidui dažniausiai reiktų naudoti ne mažiau nei ketvirtį šaukšto (1.23 g.) priemonės – visada verta paskaityti instrukcijas, kuriose galbūt rasite dar tikslesnius nurodymus.
Kaip dėl kosmetikos su SPF?
Idant priemonė veiksmingai saugotų odą nuo ultravioletinių spindulių, reikia nepagailėti ir naudoti pakankamą priemonės kiekį. Dažnai rasite makiažo pagrindų, sausų pudrų, turinčių apsaugos nuo saulės filtrų. Bet to tikrai nepakanka, nes tokių priemonių mes naudojame mažesnį kiekį, nei reikia, kad filtrai galėtų tinkamai apsaugoti odą. Dažniausiai naudojame kokius du pompos paspaudimus, o pagal kiekį reiktų net apie dešimt! Tad reikiamos apsaugos tikrai negauname.
Kada tepti apsaugą nuo saulės?
Nusiprausus veidą, užtepus visus naudojamus tonikus, serumus, kremus ir leidžiant porą minučių įsigerti priemonėms.
Apsauginį kremą tepam vietoje arba po drėkinančio kasdienio veido kremo, bet prieš tepant makiažo pagrindą ar kitą dekoratyvinę kosmetiką. Apie viską labai daug smagiai pateiktos informacijos anglų kalba galite rasti ŠIAME filmuke.
Parengė Dominyka Navickaitė
One Comment