Niekas, greičiausiai, nedrįs ginčytis, kad katės turi savitą požiūrį į pasaulį. Jei šuo natūraliai rūpinasi jumis, kates labiausiai domina jų pačių gerovė. Tačiau kiekvienas šių gyvūnų turi savų gudrybių, kuriomis gali pasidalinti.

Katės praktiškos. Jos gali „papasakoti“ apie tai, kaip svarbu būti atkakliam ir švelniai kitus mokyti, kaip svarbu gerbti jūsų ribas. Kad reikia lipti į patį aukščiausia medį, jeigu jums to norisi. Kad išorė, visgi, turi reikšmės ir savimi rūpintis būtina. O taip pat ir apie tai, kad jūs patys kontroliuojate savo emocijas, poreikius bei gyvenimo tikslus.

Taigi, ką jums patartų katinas, kad atrastumėte save ir savo gyvenimą padarytumėte nuostabų (šie pastebėjimai kilo man pačiai stebint savo katiną, draugų kates, o taip pat ir tuos katinus, kurie ateina tik tam, kad gautų maisto).

Aš tave myliu, bet save myliu labiau. Mylėk save. Miegok, kiek reikia, per visą dieną valgyk po nedaug, bet dažnai ir užsiimk tik tais dalykais, kurie tau iš tiesų įdomūs. Išsikelk aukštus standartus ir jų laikykis taip, tarsi kitų variantų nė nebūtų. Tavo prioritetu turi tapti tavo interesai – fiziniai, emociniai ir dvasiniai. Kai būsi sveikas visomis šiomis prasmėmis, pasaulis tau bus kupinas galimybių.

Priimk dovanas ir vertink gerus ketinimus. Aš tau kartais atgabensiu pusiau mirusią pelę ar paukštį. Tai dovana. Jei tai nėra dovana, kurios tu norėjai, žinok – aš dovanoju ją tau todėl, kad tave myliu. Pasaulis pilnas dovanų. Pastebėk jas ir vertink tą, kuris dovanoja, nesvarbu – katinas jis ar kitas žemesnis gyvuolis (t.y. visi tie, kurie ne katės).

Susifokusuok ties tuo, ko tikrai nori ir nenurimk, kol tai gausi. Tokio pasirinkimo kaip „ne“, nėra. Aš alkanas. Tu lipi iš lovos ir maitini mane, kitaip aš lipsiu ant tavo pagalvės ir plaukų ir juos mindžiosiu. Aš „papuošiu“ grindis aplink dubenėlį, jei jo turinys nebus šviežias. Aš tave myliu ir sėdėsiu balkone bei mėgausiuos saule, nes žinau, kad tu atsikelsi ir padarysi tai, kas būtina, kad mano dubenėlis būtų švarus ir šviežias. Daryk būtinus darbus tam, kad gautum tai, ko reikia, ir įtrauk į tai kitus, kad tau padėtų.

Išmokyk kitus, kaip reikia su tavimi elgtis. Parodyk jiems, koks jų vaidmuo ir švelniai, bet atkakliai nutrauk tai, ko nenori. Man norėtųsi, kad tu mane paglostytum būtent dabar, todėl aš ateinu ir užšoku tau ant kelių. Jei tu atsikėlei ir kažkur nuėjai, aš seksiu paskui tave ir tęsiu tai. Tu pamatysi, kad aš esu tobulumo įsikūnijimas. Ok, dabar man jau užtenka, ir kad tu tai suprastume, aš minkštai išsprūsiu tau iš glėbio ir lengvai tau drėkstelsiu, jei bandysi mane sulaikyti. Ir prašau, nebandyk manęs glostyti, kai neturiu nuotaikos.

Elkis kaip karalius. Pasitikėk savimi, net jei viduje ir kirba abejonės. Jei ilgai tai darysi, tavo smegenys tuo patikės. Karaliai neužsiima niekais, todėl nepristok prie manęs su savo banaliais juokeliais ir žaidimais, kurie žemiau mano savigarbos, jie gali išpurvinti mano kailiuką ir sukelti stresą. Jeigu aš kažką darau, vadinasi, tai man gerai. O dabar aš stebiu tave iš viršutinės knygų lentynos. Taip ir turi būti.

Išvaizda svarbu. Prižiūrėk save ir nešiok gražius aksesuarus. Skirtingai nei šunys, kuriems kad ir ką beuždėtum, jie džiaugsis, mano rasės gyvūnai vertina antkaklio švarą. Mano antkaklis turi atspindėti mano asmenybę. Tavo išvaizda (patinka tau tai, ar ne) rodo visam pasauliui, ką tu sau jauti, kaip save vertini.

Būk nepriklausomas. Aš iš tavęs tikiuosi maisto ir vandens tik todėl, kad esu tavo namuose, bet iš esmės aš pasitikiu ir remiuosi tik savimi. Aš žinau, kad tik nuo manęs priklauso, kaip leidžiu dienas ir pats esu atsakingas už savo laimę. Aš myliu kompaniją, bet vienatvę – taip pat. Pats esu atsakingas už savo nuotaiką, emocijas ir poreikius.

Gerbk mano ribas. Aš tau grybštelsiu arba išstosiu, mažų mažiausiais, su konkrečiu ir ilgalaikiu protestu, jeigu tu mane pažadinsi, arba jei atimsi mano žaislą, arba jei atvesi į namus šunį ar dar kažkaip kitaip pažeisi mane supantį pasaulį. Ir dar: taip pat nesivesk čia jokio kito katino. Ir manęs čia užtenka.Man reikalingas visas tavo dėmesys ir laikas. Jei gerbsi mane ir mūsų tarpusavio erdvės pasidalijimą, tavo gyvenimas taps lengvesnis, o mano – laimingesnis. Man nereikia daug, bet man patinka, kai mane gerbia.

Perženk savo baimę. Lipk į aukščiausius medžius, net jei nežinai, kaip reiks nulipti. Eik savo gyvenime ten, kur norisi, ir nebijok. Tu visada rasi kelią namo, net jeigu ir išeidamas pasivaikščioti neturi žalio supratimo, kaip tu tai padarysi. Būti suparaližuotam baimės – tai tik tiems gyvūnams, kurių smegenys mažesnės nei tavo ir mano.

Judėk pirmyn. Jei nukritai ant visų keturių, padaryk išraišką, kad taip ir turėjo būti. Nesusikoncentruok ties tuo, kad nukritai, galvok apie tai, kad stovi ant savo kojų net po to, kai nukritai. Juk visi kartais nukrentame. Stokis ir eik pirmyn. Aš neanalizuoju, kodėl nukritau, nesuku sau galvos dėl to, kad „ negaliu to padaryti“ arba, kad „man visada taip nutinka“. Aš galvoju paprastai: „Aš nukritau. Pirmyn į naujus nuotykius!“

Pagal psychologies.ru medžiagą parengė J. Lūžaitė-Kajėnienė

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *