Staiga apima didžiulis nerimas, silpnumas, pradeda spausti širdį ir ji plaka kaip pašėlusi, atsiranda šalčio, kurias keičia karščio, bangos, pradeda pykinti, sukti pilvą, kūnas ima drebėti, atrodo, kad trūksta oro, tirpsta galūnės… Gali atrodyti, kad tai infarktas ar gąsdinančios problemos su širdimi, apima siaubinga baimė, jog tuoj mirsite. Bet šie simptomai priskiriami ir  panikos atakoms.

Panikos sutrikimas nustatomas maždaug 3 proc. pacientų, vienkartinius panikos priepuolius patiria 7–10 proc. žmonių. Tai yra gana dažnas reiškinys. Priepuoliai gali susiformuoti ir paauglystėje, o dažniausiai prasideda jauniems, 20–30 metų žmonėms. Moterys panikos priepuolius patiria du kartus dažniau nei vyrai, o toms, kurioms prasidėjusi menopauzė, priepuoliai pasireiškia dar dažniau.

Kodėl tai vyksta? 

Panikos arba nerimo priepuolį visuomet lydi ir psichologiniai simptomai: stiprus ir vis augantis nerimo, įtampos jausmas, kuris pasiekia maksimumą priepuolio metu, o vėliau, rimstant, palaipsniui silpnėja. Kartais toks nerimas gali pasireikšti ir kaip neaiškus „psichinis spaudimas“ – lyg kažkokia jėga spaustų prie žemės, atimtų ir fizines jėgas, ir sugebėjimą aiškiai mąstyti. Pasitaiko ir mąstymo pakitimų – tampa sunku adekvačiai vertinti situaciją, sukaupti dėmesį, nes jis fiksuotas tik ties gąsdinančiais kūno pojūčiais, netikėtai, ūmiai, o atsiradusi panika auga lyg vanduo pralaužęs upės užtvanką. Dažniausiai žmogus iš karto nesupranta, kad jį ištiko nerimo priepuolis,  skuba  pas vidaus ligų gydytoją. Nustatyta, jog daugiau negu pusė pacientų, besikreipiančių į kardiologus dėl nemalonių pojūčių ir skausmų krūtinėje iš tiesų kenčia nuo panikos atakų.

Dažniausiai priepuolis trunka 10-20 minučių ir gali tęstis iki pusvalandžio, retais atvejais ilgiau. Nepaisant, atrodytų, neilgos trukmės, šie priepuoliai yra labai nemalonūs, gąsdinantys ir išvarginantys, be to, jie linkę kartotis, o  negydomi užklumpa vis dažniau. Tokiu būdu atsiranda  antrinė, jau paties priepuolio ir jo pasekmių baimė, susikuria ydingas uždaras minčių ratas: priepuolio laukimo baimė, augantis nerimas, priepuolis – dar didesnė priepuolio laukimo baimė. Tai jau rimtai gali pakenkti gyvenimo gerovei: žmogus tampa užsisklendęs, pradeda vengti tam tikrų situacijų, nuolat galvoja apie priepuolį, norėdamas kur nors išvykti pirmiausia apgalvoja, kaip toli nuo planuojamos vietos yra gydymo įstaiga. Nerimą didina ir tai, jog prasidėję nerimo priepuoliai ima kartotis ir anksčiau nebūdingose, netipiškose situacijose, jų neįmanoma numatyti iš anksto.

Šiuolaikinis žmogus kenčia nuo informacijos gausos ir jos greičio, taip pat pasirinkimų begalybės. O tai turi pasekmių emocinei savijautai. Higienos instituto Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos sistemos 2017 metų duomenimis, sergamumas nuotaikos sutrikimais ir depresija per vienerius metus išaugo 1,3 karto.

Biologinės ir psichoanalitinės teorijos, aiškinančios panikos atakos atsiradimą labai skiriasi. Tie autoriai, kurie linkę dvasinių ligų priežasčių ieškoti kūne, dažnai kalba apie padidintą nervų sistemos jautrumą įvairioms medžiagoms, stresui, paveldėjimo įtaką.  Ne paslaptis ir tai, jog nemažai daliai pacientų neblogai padeda gydymas vaistais, tačiau pasirinkus gydymą vaistais, pro piršus žiūrima į kitą problemą – nutraukus vaistų vartojimą, priepuoliai linkę atsinaujinti.

Kartais panikos atakos metu gali varginti ir depersonalizacija (kai patys sau atrodome lyg nutolę, svetimi, išgyvenantys ne savo, o kito žmogaus jausmus ar emocijas) ar derealizacija (kai atrodo, kad mus supantis pasaulis – netikras, nerealus). Baimę sukelia ir kontrolės praradimas – priepuolio ištiktas žmogus negali pajudėti, kontroliuoti savo kūno ir minčių, neįstengia nusiraminti.

Psichoanalizės teorija geriau padeda mums suvokti, kas yra nerimo priepuolis. Paniką  galima suprasti kaip tam tikrą ženklą, nuorodą, jog žmogų bando pasiekti kažkokia labai svarbi informacija – iš gilesnių psichikos klodų į sąmonę bando prasiskverbti  būtent tam žmogui subjektyviai labai reikšmingi dalykai, su kuriais jis bijo stoti akistaton. Psichoterapiniu požiūriu panikos priepuolis kyla žmonėms, slopinantiems agresyvius jausmus, taip pat žmonėms, kurie linkę viską kontroliuoti.

Įprastai panikos priepuolį patiriantys žmonės iki jam įvykstant keletą mėnesių išgyvena daugiau stresinių įvykių. Dažnai tai būna netektys, praradimai (mirtys, skyrybos, darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimas), taip pat egzaminai, vedybos, vaiko gimimas. Beje, vedybinio gyvenimo problemos (nebūtinai realios, gali būti ir įsivaizduojamos) sudaro daugiau kaip 40 proc. panikos sutrikimo atvejų.

„Priešingai nei dažniausiai manoma, panikos sutrikimo priežastis nėra koks nors vienetinis konkretus įvykis ar faktas, kurį reikia prisiminti, tai sudėtingas kompleksas iš tarpusavyje susijusių jausmų, patirčių, išgyvenimų, troškimų, impulsų ir aplinkybių, kurias, norint pasveikti, būtina išanalizuoti ir įsisąmoninti. Jei žmogus nepajėgia suvokti įprastu būdu, siela pasirenka labai kūrybingą išeitį – sukurdama simptomą ar jų derinį, kaip kompromisą ir,- paradoksaliu būdu, – perteikdama bent dalį to kas svarbu.“ – teigia gydytoja psichoterapeutė Agnė Kirvaitienė.

Ar reikia bijoti nerimo?

Nerimas – neatsiejama kiekvieno iš mūsų gyvenimo dalis. Mes nesame tikri dėl savo ateities, turime baimių. Sveikas nerimas gali mus motyvuoti bei mobilizuoti.  Tačiau, kartais jis pradeda mus riboti, žaloti ir trukdyti atlikti net paprasčiausias užduotis. Toks stiprus, ilgalaikis ir trikdantis nerimo patyrimas reikalauja pagalbos rankos. Ją dažnai ištiesia raminamieji vaistai, bet tik trumpam ir nešini šalutiniais efektais. Medikamentai užgniaužia simptomus, bet ne priežastis.

Baimės ir panikos jausmai dar nėra sutrikimas. Kiekvienam iš mūsų bent kartą gyvenime su jais yra tekę susidurti, juos patiria ir visai sveiki žmonės. Kai kuriems panikos atakos gali pasireikšti vieną kartą ir daugiau nesikartoti. Pagalbos reikia kreiptis tuomet, kai nerimo priepuoliai ima kartotis, arba jei jie jau nuo pat pradžių yra ypač nemalonūs, intensyvūs ir gąsdinantys. Negydomi nerimo sutrikimai — linkę didėti, plėstis ir net gali peraugti į kitus psichikos sutrikimus.

Nenormalus, patologinis nerimas – kai nėra akivaizdžios, paaiškinamos priežasties arba kai jis toks stiprus, kad pradeda trukdyti gyventi kokybišką visavertį gyvenimą, verčia atsisakyti įprastinės veiklos. Nerimą patiriantys pacientai dažnai skundžiasi nuolatiniu jauduliu, įtampa ir nuovargiu. Jiems sunku susikaupti, vargina nemiga, galvoje nuolat sukasi neramios mintys apie savo ir artimųjų sveikatą, galimas katastrofas.

Normalus nerimas nuo patologinio nerimo skiriasi ne kokybiškai, o kiekybiškai. Normalus nerimas trunka, kol egzistuoja jį sukėlusi priežastis, o patologinis, kartais dar vadinamas „laisvai plaukiojančiu nerimu“, jaučiamas be aiškaus išorinio veiksnio ir gali tęstis ilgai, kartais net visą gyvenimą.

„Savo jausmų, kūno signalų, poreikių nuvertinimas, ignoravimas veda prie fizinės ir psichinės sveikatos sutrikdymo. Dažnas iš karto nesieja viso to su savo gyvenimo būdu, tad užslopintiems jausmams prasiveržus ir kūnui neatlaikius, atsitinka netikėti dalykai, pavyzdžiui, panikos priepuolis. Panikos ataka – savo kūno pojūčių interpretavimo problema. Žvelgiant giliau – jausmų užslopinimas, dar giliau – savo poreikių ir apskritai savęs apleistumas.Iš esmės panikos ataka – susikaupusios įtampos iškrova.“ – nerimo sutrikimų atsiradimo priežastis įvardijo „Nerimo klinikos“ psichologė Ieva Žvinienė.

Dažniausiai tai per žmogaus gyvenimą susikaupusios tam tikros emocijos, patirtys, išgyvenimai, kurie daug metų buvo slopinami ir išsiveržia panikos atakų metu. 

Dažniausiai tai per žmogaus gyvenimą susikaupusios tam tikros emocijos, patirtys, išgyvenimai, kurie daug metų buvo slopinami ir išsiveržia panikos atakų metu. Nors panikos priepuoliai užklumpa staiga, svarbu suprasti, kad jie neatsirado per vieną dieną. Jų priežastys formuojasi ilgai, todėl ir gydymas gali užtrukti. Be to, labai svarbu, kaip padėsite sau.

Pagalbos rankos

Psichoterapija sumažina priepuolių tikimybę, padeda susitvarkyti su baime vėl patirti panikos priepuolį, o jam ištikus gebėti nusiraminti ir suprasti, kad panikos priepuolis netrukus praeis. Bet labai reikalinga psichologo ar psichoterapeuto pagalba dar kartais gąsdina ar būna sunkiau pasiekiama – vidutiniškai tik ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų.

Panikos sutrikimas diagnozuojamas, jei per keturias savaites įvyksta ne mažiau nei keturi panikos priepuoliai, kurių metu pasireiškia bent keturi panikos priepuoliui būdingi simptomai arba po vieno dviejų panikos priepuolių žmogus nuolat jaučia didelę baimę, kad priepuolis gali pasikartoti, todėl pradeda vengti lankytis ten, kur jau kartą pajuto kažką panašaus.

Kartais vaistai būtini, bet geriausia juos vartoti šalia psichoterapinio gydymo, negalima jais piktnaudžiauti. Nereiktų nei gėdytis savo problemų, nei jų bijoti – sveikimo kelias nėra lengvas, bet juo galima nueiti labai toli. Reiktų kreiptis specialisto pagalbos ir norėti sau padėti.

Keith Negley iliustracija

Rasite labai įvairių knygų, leidinių, mokslinių straipsnių apie panikos priepuolius ir jie tikrai gali būti itin naudingi. Geriausia pasitelkti ir specialistus, ir domėtis pačiam. Psichologas galės padėti pritaikyti perskaitytą informaciją, padės atsirinkti tai, kas tinka būtent Jūsų situacijai. 

Psichiatrė Aušra Stankūnienė, kasdien savo kabinete susidurianti su stiprų nerimą išgyvenančiais pacientais, teigia, kad kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos priežiūros specialistą daugumai lietuvių vis dar yra tabu. Žmonės metų metais užsiima savigyda ir tik pablogina savo sveikatos būklę.

„Kai sugenda automobilis, mes kreipiamės į automobilių meistrą, kirptis einame į kirpyklą, susirgę somatine liga, konsultuojamės su tos srities specialistu, o pasireiškus psichikos sutrikimų simptomams, bandome „gydytis“ patys, nors kūnas aiškiai signalizuoja, kad nesugebame tinkamai spręsti savo problemų“, – sako gydytoja.

Žmogui, kenčiančiam nuo panikos priepuolių, labai reikia artimųjų supratimo ir palaikymo. Bendraudami su nerimo kamuojamu žmogumi artimieji turi išlikti ramūs, pasistengti, kad jis išsipasakotų, kas kelia jam nerimą ir kokias baimes jis išgyvena. Patarimai „suimk save į rankas, nekreipk dėmesio, neimk į širdį“ tikrai nepadės. Nerimo kamuojamą žmogų reikėtų nuraminti, kad jis tikrai neišprotės, kad jo neištiks infarktas ar insultas ir kad  jis dėl to tikrai nemirs.

Mobilioji programėlė „Ramu“

Verta išbandyti ir mobiliąsias programėles – juk be telefono šiais laikais nežengiame nei žingsnio. Rasite nemažai įvairių variantų, daug jų anglų kalba. Jos padės ne tik suprasti geriau, kas vyksta, bet ir galėsite registruoti atakas ir jų dažnumą, rasite įvairių pratimų nusiraminimui.

Kai žemė slysta iš po kojų ir širdis daužosi kaip pašėlus, norėtųsi mygtuko Stop, kuris tai išjungtų ir leistų grįžti į stabilesnę būseną. Deja, tokio mygtuko nėra. Užtat profesionalių psichologų sukurta pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėle „Ramu“, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas, jau prieinama vartotojams. Jei dar nedrįstate kreiptis profesionalios pagalbos, Jus kankina nerimas ar panikos atakos – verta pradėti bent nuo savipagalbos. Juk pabandyti tikrai verta. O tokia programėlė pravers ir patiriant daug streso ir norint užkirsti kelią panikos atakų atsiradimui ar dažnėjimui.

Ši lietuviška mobilioji programėlė – tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada šalia. Ji kviečia lavinti savipagalbos įgūdžius, kurie ilgainiui padės savarankiškai įveikti panikos atakas bei sumažinti nerimą. Vartotojas gali ne tik greičiau ir efektyviau sustabdyti sunkių emocijų antplūdį, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių, įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą, bet ir geriau suprasti kaip susiformuoja panikos ataka ir pasitikrinti, ar žinios apie nerimą yra moksliškai pagrįstos.

Programėlėje rasite kvėpavimo pratimų ir keletą meditacijų, kurios pravers būtent prasidėjus panikos atakai arba pajautus, jog ji artinasi, o gal padės atsipalaiduoti priepuoliui praėjus.

„Psichoterapijoje žinomus būdus mažinti nerimą ir kaip elgtis panikos atakos metu ir sudėjome į programėlę „Ramu“. Siekėme sukurti alternatyvią vaistams priemonę, paremtą psichologiniais metodais, kuri padėtų panikos atakų ar stipraus nerimo metu. Telefonas yra tai, ką beveik kiekvienas kasdien turime šalia savęs, tad norėjome pasiūlyti kilus panikos atakai griebtis ne vaistų, o telefono, mūsų programėlė – tai lyg mobili vaisto alternatyva, kuri visada su tavimi“, – teigia „Nerimo klinikos“ psichologė Darja Norbutė.

Panikos atakos – nuosprendis visam gyvenimui? 

Deja, nėra šimtaprocentinės garantijos, kad panikos priepuoliai nebesikartos. Tik 20–30 proc. žmonių jie nebepasikartoja. Kur kas dažniau panikos priepuoliai ir vėl užklumpa netikėtai.  Priepuoliai neatsiranda per vieną dieną. Priežastys, dėl kurių jie kyla, formuojasi ilgai, todėl ir gydymas gali užtrukti. Sveikimas nėra lengvas procesas. Juk reikia pripažinti, kad kažkas tavo gyvenime buvo negerai, o pripažinus subręsti permainoms.

„Paprastai panikos priepuoliai žmogui duoda ženklą, kad reikia keisti darbą, gyvenimo būdą, partnerį ar požiūrį į tam tikrus dalykus. Pasikeitimai ne visuomet ir ne iš karto būna sėkmingi, todėl vėl grįžtame į pradžią. Juk ne veltui sakoma: „Ir vėl užmynė ant to paties grėblio.“ Bet stengiantis ir vis dažniau paklausiant savęs: „O ko aš iš tiesų norėčiau? Kas man teikia džiaugsmą?“, pakeitus gyvenimo būdą, ieškant įtampos šaltinių ir juos randant, galima po truputį judėti į priekį. Pasveikimas dažniausiai priklauso nuo paties žmogaus, jo meilės ir dėmesio sau.“ – teigia psichiatrė Aušra Stankūnienė.

Parengė Dominyka Navickaitė 

 

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *