1929 m. rugpjūčio 4 d. Rukuose (Pagėgių aps.) gimė Ernstas Roga, evangelikų liuteronų kunigas, evangelizacinės ir diakoninės veiklos organizatorius, pirmosios Giesmių giesmelės rengėjas.

Gimė Ernstas Roga (Ernst Rogga) ūkininkų Johano ir Lydijos (g. Butkeraitytės) Rogų šeimoje, kurioje augo su trimis broliais. Pradžios mokyklą lankė Rukuose, 1940–1944 m. mokėsi Pagėgių progimnazijoje.

Kun. Ernstas Roga prie Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčios.

1944 m. rudenį, artėjant sovietų okupacijai, penkiolikmetis Ernstas Roga su mama ir broliukais Gerdu ir Alfredu traukėsi į Vakarus (tėvas tuo metu buvo pašauktas į kariuomenę, o vyresnysis brolis Verneris jaunas mirė Rukuose). Karaliaučiaus krašte nuo tolesnio traukimosi pabėgėlius atkirto prasiveržusi sovietų kariuomenė. Ernstas buvo atskirtas nuo kitų šeimos narių. Mama, su mažamečiais vaikais pėsčiomis varoma į Rusiją, mirė Rytprūsiuose 1945 m. kovą. Našlaičius ėmėsi globoti Adamų šeima, su ja broliukai atsidūrė Baltarusijoje. Čia tų pačių metų spalio mėnesį mirė dešimtuosius ėjęs Gerdas. Jaunėlį Alfredą 1947 m. susirado iš sovietų nelaisvės paleistas tėvas ir išsivežė į Vakarų Vokietiją. Apie šeimos likimą  Ernstas, savarankiškai į gimtinę grįžęs 1946 m., sužinojo praėjus trejiems metams po išsiskyrimo, Tilžėje sutikęs įvykių liudininkę Christel Adam.

1948 m. dirbdamas ūkyje Ernstas Roga stipriai peršalo ir buvo paralyžiuotas, keletą mėnesių gydytas Tauragės ligoninėje. Neįgalų likusį Ernstą Rogą Rukuose priglaudė tolimi giminaičiai Rogos. Jų namuose gilindamasis į Šventąjį Raštą ir kitas religines knygas, Ernstas Roga pasižadėjo, kad jei tik pagis, imsis skelbti Dievo žodį. Nors visiškai nepasveiko, tačiau netrukus Ernstas Roga vėl galėjo vaikščioti, įsijungė į bažnytinį chorą, lankė ligonius ir senus žmones, o apie 1952 m. surinkimuose Naustubriuose ėmė sakyti pamokslus. Sulaukęs kitų sakytojų pripažinimo, 1953 m. buvo oficialiai įšventintas sakytoju. Uolus Dievo žodžio skelbėjas tuojau atsidūrė sovietinės valdžios akiratyje, buvo stebimas, ne kartą įspėtas. Kai šeštojo dešimtmečio pabaigoje klaipėdiškiams atsivėrė galimybė iš sovietų okupuotos Lietuvos išvykti į Vokietiją, valdžios atstovai, ne vienai klaipėdiškių šeimai darę kliūtis, jaunam sakytojui netgi patys siūlė važiuoti ir apsigyventi Vokietijoje. Tačiau Ernstas Roga apsisprendė likti Lietuvoje su dvasininkų stokojančiais ir visaip varžomais tikinčiaisiais. Nesutiko išvykti nė kviečiamas jį per tarptautines organizacijas suradusio tėvo.

Dėl negalios negalėdamas dirbti sunkaus fizinio darbo, 1961–1967 m. Ernstas Roga dirbo Šilutės kelių valdyboje, registravo žvyrą vežančias mašinas. Kadangi buvo griežtai nusistatęs prieš bet kokį sukčiavimą ir vagiliavimą, darbe patirdavo nuolatinį spaudimą.

1967 m. rugpjūčio 31 d. mirus Vanagų parapijos kunigui Jurgiui Sprogiui, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorija nusprendė tų pačių metų lapkričio 7 d. sakytoją Ernstą Rogą įvesti diakono tarnystei Vanagų parapijoje. 1969 m. vasario 23 d. Vanaguose jis buvo ordinuotas kunigu diakonu, o netrukus paskirtas aptarnauti ir Kintų parapiją. Kartu buvo įpareigotas baigti evangeliškosios teologijos studijas. Jas 1969–1979 m. lankė Rygoje, seminarijos diplomas įteiktas 1979 m. rugsėjo 15 d.

Kunigas diakonas Ernstas Roga (dešinėje) prie Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčios su diakonu Kurtu Moru, vyskupu Jonu V. Kalvanu, rašytoja Ieva Simonaityte, 1977 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo nuotrauka.

1979 m. rugsėjo 23 d. Rygos naujojoje Šv. Gertrūdos bažnyčioje kunigas diakonas Ernstas Roga buvo ordinuotas visateisiu kunigu. Ordinacijos šventėje dalyvavo Pasaulio Liuteronų Sąjungos sekretorius kun. dr. Paulius Hansenas, Rygos seminarijos rektorius kun. prof. Robertas Priedė, Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčios arkivyskupo tarnystės dešimtmetį švenčiantis dr. Janis Matulis, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas, pastarajam patikėta sakyti ordinacijos pamaldų pamokslą.

Kunigas Ernstas Roga įvairiu laiku aptarnavo ne tik Vanagų bei Kintų, bet ir Ramučių, Rukų, Šilutės, Vyžių parapijas, laikė pamaldas vokiškai kalbantiems Klaipėdos parapijiečiams. Latvijoje susipažinęs su kunigu Haroldu Kalniniu (1911–1997), Rygoje rezidavusiu Sovietų Sąjungos vokiečių liuteronų superintendentu, jo prašymu 1979–1987 m. po keletą savaičių vyko lankyti vokiečių liuteronų bendruomenių Vidurinėje Azijoje.

1980 m. vasarą Kintuose kartu su Klaipėdos parapijos kunigu Kurtu Moru ir jo sūnumi Reinholdu kunigas Ernstas Roga surengė pirmąją evangelišką jaunimo stovyklą, daugiau nei trisdešimt metų Būtingėje rengtos stovyklos pirmtakę, visokeriopai skatino jaunimo evangelizacinį darbą.

Kunigo Ernsto Rogos inicatyva 1992 m. gegužės 3 d. Šilutės Martyno Liuterio evangelikų liuteronų bažnyčioje surengta pirmoji evangeliška vaikų chorų šventė Giesmių giesmelė.

Daug pastangų skurstančiųjų rėmimui skyręs dvasininkas svariai prisidėjo, kad padedant Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino diakonijai 1992 m. liepos 7 d. būtų įkurta Šilutės parapijos labdaros organizacija „Sandora“.

1993 m. kunigas Ernstas Roga buvo išrinktas populiariausiu Šilutės rajono žmogumi.

Pablogėjus sveikatai, nuo 1997 m. rudens kunigas Ernstas Roga gyveno Vokietijoje Johanitų ordino pensione Nebroje, Saksonijos-Anhalto žemėje. Iš ten kas vasarą atvykdavo į Lietuvą, noriai lankė jaunimo stovyklas, pamokslaudavo parapijose, stengėsi talkinti diakoninėms „Sandoros“ organizacijoms. Guosdavosi, kad Vokietijoje jam stinga veiklos, o dauguma pensiono gyventojų esą abejingi Dievo žodžiui.

Sulaukęs aštuoniasdešimt vienų, kunigas emeritas Ernstas Roga mirė 2010 m. rugsėjo 13 d., pirmadienį, 23.40 val. pensione Nebroje, Vokietijoje. Vykdant velionio valią, palaikai buvo pargabenti į Lietuvą ir rugsėjo 21 d. popietę pašarvoti Šilutės Martyno Liuterio evangelikų liuteronų bažnyčioje. Iš čia rugsėjo 23 d. kunigas Ernstas Roga buvo palydėtas į Vanagų kapines. Atsisveikinti su juo atvyko ne tik evangelikų liuteronų, bet ir Romos katalikų, evangelikų reformatų, baptistų dvasininkai ir gausus būrys tikinčiųjų. Kunigas Ernstas Roga atgulė Vanagų kapinių „kunigų kalnelyje“, kuriame 1974  m. rugsėjo 14 d. jo ir rašytojos Ievos Simonaitytės pastangomis buvo perlaidoti kunigo Emilio Bleiveiso (Emil Rudolph Hugo Bleiweiss, 1875–1915) palaikai, perkelti iš nuniokotų Vyžių parapijos kapinių.

Pagrindinėje nuotraukoje kunigas Ernstas Roga su Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ antrojo metinio susiėjimo dalyviais prie Vanagų bažnyčios 1990 m. Nuotrauka Albino Stubros.   

One Comment

  1. Kunigas Roga buvo kuklus, giliai tikintis kunigas, tolerantiškas kitų atžvilgiu… Jis šventai tikėjo, kad dovanojęs pirmam sutiktam Šv. Raštą, jis tą šventą knygą ir skaitys… Deja, kai kurie šilutiškiai pasinaudojo kunigo naivumu…

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *