Kodėl taip sunku atsikratyti daiktų? Daugelis verčiau įsirengs rūsius vietoj to, kad atsisakytų ar atiduotų tai, ko jau nebereikia. Žmonių ir juos supančių daiktų santykius tyrė net keli universitetai. Kas gi su mumis vyksta, kai gyvename chaose?

Pasirodžius knygai „Magiška tvarka. Lengvas būdas tapti laimingu“, tapusiai bestseleriu, kompanija „Netflix“ sukūrė TV realybės šou. Čia knygos autorė ir tvarkos ikona Mari Kondo padeda dalyviams susitvarkyti. Štai, pavyzdžiui, vienam dalyviui ji padėjo kojinių kolekciją sumažinti nuo 150 iki 45 porų. Dalyvis sakė, kad jam tai didelė pergalė, po kurios atėjo palengvėjimas.

Mari metodas toks: sumesti visus daiktus į vieną krūvą, imti kiekvieną daiktą atskirai į rankas ir atvirai savęs klausti: ar atneša man jis laimės? Kai kurie realybės šou dalyviai verkia, kai tenka atsisakyti to, ką prikaupė.

Deja, tiesa tokia, kad Vakarų pasaulis kenčia nuo vartojimo – mūsų namai pripildyti visokių įmanomų daiktų. Su džiaugsmu perkame viską: batus, žaislus, kavos puodelius. Kolumbijos universitete atliktas tyrimas, kuriame studentams reikėjo rinktis: įsigyti daiktą už 20 dolerių ar investuoti šiuos pinigus į realią patirtį – ekskursiją, susitikimą, kelionę. Išleidę pinigus, abiejų grupių dalyviai buvo laimingi. Tačiau jau po mėnesio džiaugsmas dėl pirkinio išbluko, skirtingai nei tų studentų, kurie pasirinko patirtį. Todėl dalyviams, kurie savo pinigus išleido daiktui, reikėjo naujo dopingo laimei pasiekti – dar vieno pirkinio.

Būtent todėl daugybė žmonių, tenkindami savo apsipirkinėjimo poreikius, prikaupia žymiau daugiau daiktų, nei reikia išties. Šiandien jau esama ir priešingo judėjimo – minimalistų, kurie apsirūpina tik pačiais būtiniausiais daiktais, persikelia į mažesnius butus ir kuo mažiau vartoja.

Minimalizmo idėja nenauja. Dar 1845 m. vasarą rašytojas Henry David Thoreau persikėlė į trobelę miške ir savo romanu „Voldenas“ paskelbė paprasto gyvenimo manifestą.

Dar 2016 m. De Polio (Čikaga, JAV) universitete atliktas tyrimas parodė, kad perpildytas butas gali būti didelė našta. Tyrimas patvirtino: tie, kas gyvena netvarkoje, jaučiasi mažiau saugūs. Ir yra ne tokie laimingi.

Netvarkingoje erdvėje mes nustojame matyti tiesiogine šio žodžio prasme. Jei norime susikoncentruoti ties užduotimi, geriau tai atlikti švaroje, kur dėmesio nereiktų švaistyti vizualiniam perviršiui.

Dvi Pietų Kalifornijos universiteto psichologės Darby Saxbe ir Rena Repetti atliko tyrimą 60-yje šeimų. Jų buvo paprašyta pravesti ekskursiją po savo namus. Psichologės sukūrė filmuką, kuriame dalyviai pasakoja apie vienus ar kitus namų daiktus. Po ekskursijos tyrėjos išanalizavo šeimininkų formuluotes. Kiek kartų jie savo namą apibūdino kaip „sukomplektuotą“ arba priešingai – „neidealų“. Kaip dažnai vartojo tokius žodžius, kaip „patogus“, „jaukus“, „harmoningas“.

Tyrimas parodė, kad namų apstatymas neypatingai veikė vyrus, o štai moterys akivaizdžiai buvo nepatenkintos netvarka. Papildomi tyrimai tik patvirtino, kad tuo metu moterų streso hormono – kortizolio – lygis buvo pakilęs.

Netvarka ne tik erzina ir liūdina, bet ir veikia mūsų elgesį. Tai pademonstravo australų tyrėjas Lenny Vartanian. Jis pakvietė 17–27 m. amžiaus dalyvius į laboratoriją, sakydamas, kad nori ištirti jų skonio receptorius. Ten jiems padavė lėkštę krekerių, sausainių ir morkų – ir sakė išsirinkti, ko jie nori. Tiesa, vienus dalyvius atvedė į sutvarkytą laboratorijos virtuvę, kitus – į absoliučiai netvarkingą virtuvę, kur styrojo kalnai neplautų indų, išmėtyti popieriai ir pan.

Morkas dalyviai rinkosi mažiausiai, o krekerius ir sausainius panašiai. Tačiau svarbiausia ne tai. Svarbiausia, kad nešvarioje virtuvėje suvalgyto maisto kiekis buvo didesnis nei švarioje.

Tačiau negi netvarka visada blogai? Ne visai taip. Esama momentų, kai netvarka naudinga.

Panašių eksperimentų su švaria ir nešvaria virtuve būta ir daugiau. Štai, tarkime, Minesotos universitete atliktas tyrimas. Dalyvių buvo prašoma užpildyti anketas ir prašyta paaukoti pinigų labdarai, o išeinant pasivaišinti saldainiu ar obuoliu. Visa tai buvo atliekama švarioje ir nešvarioje virtuvėlėje. Tik 47 proc. dalyvių, buvusių nešvariame kambaryje sutiko aukoti, ir tik 20 proc. iš jų paėmė obuolį. Tuo tarpu švariajame kambaryje paaukoti sutiko net 82 proc. apklaustųjų, ir dauguma iš jų paėmė obuolį, o ne saldainį.

Netvarkingoje erdvėje mes nustojame matyti tiesiogine šio žodžio prasme. Jei norime susikoncentruoti ties užduotimi, geriau tai atlikti švaroje, kur dėmesio nereiktų švaistyti vizualiniam perviršiui.

Tačiau negi netvarka visada blogai? Ne visai taip. Esama momentų, kai netvarka naudinga. Vienas tyrimas parodė, kad žymiai kūrybiškesnių idėjų kyla esant chaose, nei tvarkoje. Netvarka kartais mus skatina atsikratyti normų, elgtis netradiciškai ir tai sukelia žymiai originalesnių idėjų.

Tačiau kodėl, net suprasdami betvarkės negatyvų poveikį, taip sunkiai iš jos vaduojamės? Tai gali būti susiję su tuo, kad mes neįtikėtinai sparčiai emociškai prisirišam prie daiktų.

Vieno tyrimo metu dalyviams buvo parodytas trumpas filmas apie geometrinis figūras. Tačiau kai kuriems jų, prieš peržiūrą, buvo leista pasirinkti po konkrečią figūrą turintį daiktą. Filmo peržiūros metu figūrą išsirinkusieji emocionaliau reagavo į filme rodomų figūrų susidūrimą.

Kartais prisirišimas prie daiktų tampa patologiškas. 2013 m. buvo įvesta nauja psichologinių sutrikimų diagnozė – „patologinis kaupimas“ (DSM-5).

Nerimą keliantys žmonės kaupia daiktus, kurie kitiems atrodo beverčiai: senus laikraščius, sugedusią techniką ar apdaužytus daiktus. Neatsižvelgiama net į tai, kad kambariai jau ir taip prigrūsti šlamšto – jo vis tiek neatsikratoma. Ekspertų nuomone, nuo 2 iki 6 proc. Europos ir Amerikos gyventojų kenčia nuo patologinio kaupimo. Tačiau tai reiškia, kad visiems kitiems niekas netrukdo susitvarkyti ir atsikratyti nereikalingų daiktų. Nuo ko geriausia pradėti? Kad ir nuo miegamojo. Ne vienas tyrimas patvirtino, kad apytuščiame ir daiktų nepripildytame kambaryje miegoti daug ramiau ir geriau.

Po pirmojo tvarkos maratono žingsnio mes dažnai pajaučiame euforiją – tarsi pasiekėme svarbų tikslą ar sėkmingai baigėme projektą. Mūsų smegenys pajaučia pasitenkinimą. Ir tai skatina žengti kitą žingsnį. Būtent todėl rekomenduojama pradėti nuo nedidelės erdvės, o ne stengtis apgriebti visą namą.

Dar vienas patarimas. Mokslininkai tvirtina, kad daiktų lengviau atsikratyti ar juos padovanoti po to, kai juos nusifotografuojate. Taip išsaugote nuostabius prisiminimus, susijusius su kai kuriais daiktais, ir jų vertę jūsų asmenybei.

Pagal psychologies.ru medžiagą parengė J. Lūžaitė-Kajėnienė

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *