Rugsėjį minime savižudybių prevencijos dieną. Kviečiame skaityti komunikacijos specialisto JD Schramm tekstą apie tai, kaip sugrįžti į gyvenimą ir suteikti sau naują galimybę po bandymo nutraukti savo gyvybę. JD Schramm ne tik dalinasi savo skaudžia patirtimi, bet ir įkvepia kitus neprarasti vilties. Jis išvardija gaires, kurios padės atsistoti ant kojų ir susigrąžinti stabilumą.
Iš pažiūros, man labai sekėsi! Gavau naują darbą, brangiai pardaviau butą. Bet viduje kenčiau nuo depresijos ir priklausomybės. 2003 metais nuėjau ant Manhatano tilto ir žiūrėjau į tamsius vandenis, esančius po juo. Šokau į jų glėbį. Stebuklo dėka išgyvenau. Susilaužiau visus turimus šonkaulius, o jie pradūrė plautį. Patyriau dar keletą lūžių. Bet nuneštas srovės tolyn buvau pastebėtas ir man iškvietė pagalbą. Aš likau gyvas.
Po šio įvykio, stengiausi iš naujo atsistoti ant kojų. Pamačiau, kiek mažai prieinamos pagalbos gali rasti žmogus po tokios patirties. Tyrimai rodo, kad 19 žmonių iš 20 nepavyksta atimti sau gyvybės iš pirmo karto. Bet bandant antrą kartą, tikimybė padidėja 37 kartus. Bandę nutraukti savo gyvybę asmenys yra itin pažeidžiama visuomenės grupė. Labai sunku grįžti į gyvenimą, kuriame vis dar stigmatizuojamos psichinės ligos ir savižudybė. Sužinoję žmonės išsigąsta, nežino, ką pasakyti.
Aš išgyvenau, bet praradau mylimą mokytoją ir draugą, nes jie nusprendė užbaigti savo kančias. Žmonės, kurie stengiasi gyventi ir suteikia sau dar vieną galimybę, turėtų gauti daugiau paramos ir pagalbos priemonių. Tikiu, kad būtina apie tai kalbėti. Labai svarbu pralaužti stigmos sienas ir tiesti pagalbos ranką. Mes galime padėti vieni kitiems.
Kiekvieno iš mūsų istorija labai skirtinga. Bet nepaisant visų skirtumų, tikiu, kad galime rasti ir panašumų. Todėl noriu pasidalinti patarimais, kurie padėjo man atsitiesti ir sugrįžti į pilnavertį gyvenimą.
Gyvenk paprastai. Nebandyk gyvenimo paversti instagram tobulomis nuotraukomis. Neįsikabink prabangos ir nelygink to, ką turi, su tuo, ką turi kitas. Mėgaukis paprastais dalykais – pasivaikščiojimu paplūdimyje, instrumentine muzika ar ką tik skintomis gėlėmis. Atrask sau tinkamiausią gyvenimo būdą. Galbūt jausi, kad geriausia gyventi su šeima, galbūt su kambarioku, o galbūt turėti privačią erdvę? Priimk sprendimus, kurie priverčia geriau jaustis.
Ieškok sau brangių vietų. Paskirk specialią vietą savo kambaryje, kur būtų jauku vakarais skaityti. Galbūt atrasi bažnyčią, meno galeriją ar parką, kur nuėjęs visada pasijauti ramiau? Tai turėtų būti saugi vieta, tartum užuovėja.
Rašyk dienoraštį. Tai labai svarbu. Paskirk širdžiai mielą užrašinę ir pažadėk sau kiekvieną vakarą kažką joje parašyti. Kartais tai bus vienas sakinys, kartais keli puslapiai. O kartais už žodžius geriau kalbės kino ar traukinio įklijuotas bilietas ar momentinė nuotrauka. Rašyk ne tik apie blogus dalykus ir sunkumus, bet ir apie džiaugsmus, kad ir kokie maži ar kasdieniai jie būtų. Paklausk savęs, kaip jautiesi.
Kurk. Visai nesvarbu, ką. Galbūt tau patinka fotografuoti? Galbūt norėjai išbandyti tapimą pirštais? Gal norėtum išmokti šokti? Gal mėgsti rašyti poeziją? O gal nori nusilipdyti puodelį savomis rankomis? Ne tik užimsi save bei galimai atrasi naują pašaukimą, bet ir pamatysi, jog gali šiam pasauliui suteikti kažką gražaus. Mėgaukis procesu ir nesirūpink dėl rezultato.
Venk svaigalų. Net ir tuo atveju, jei priklausomybė tavęs nekankina, labai rekomenduoju atsisakyti narkotinių medžiagų ir alkoholio. Gali atrodyti, kad tai padeda sumažinti skausmą, bet tai laikinas efektas, kuris neleidžia pilnai išgyventi emocijų. O išmokti priimti tai, ką jauti, yra itin reikšminga.
Kurk atvirą santykį. Būk atviras ir nebijok pasakoti savo išgyvenimų bei jausmų žmonėms, kuriais pasitiki. Kurk kontaktą su žmonėmis, kurie palaiko, priverčia geriau jaustis ir išklauso. Ieškok tų, kurie padės sunkią akimirką ir tikrai stengsis suprasti ir neteis. Dalinkis savo istorija selektyviai. Labai svarbu, kad žmonės, kurie išgirs tavo išgyvenimus, būtų patikimi ir tam pasiruošę. Tai turi būti asmenys, su kuriais jautiesi saugus ir gerbiamas. Jei negali to pasakoti savo šeimos nariams ar bendradarbiams – to ir nedaryk. Tavo istorija brangi – pasakok tik tiems, kam nori, ir kai jautiesi tam pasiruošęs.
Rūpinkis savo sveikata. Nesvarbu, ar sergi depresija, valgymo ar bipoliniu sutrikimu, ar esi priklausomas nuo psichotropinių medžiagų, spręsk turimas problemas ir siek pagalbos. Tai privalo būti tavo prioritetas. Jei daugiau dėmesio skirsi darbui, romantiniams santykiams ar kitai veiklai – suklupsi ir bus sunku vėl atsistoti. Tavo fizinė ir psichologinė sveikata yra svarbiausia.
Būk bendruomenės dalimi. Ieškok žmonių, kuriais gali pasitikėti. Galbūt tai bus žmonės su panašiais išgyvenimais, kaip taviškiai. Tai gali būti grupinė terapija, anoniminių priklausomų asmenų susitikimai, bažnytinė grupė ar savanoriška veikla institucijoje, kurios misija tau svarbi. Pajausk, kad nesi vienas.
Neskubėk susitikinėti. Pirmiausiai turi suprasti, kas esi ir koks gyvenimas tau tinkamas. Ir tik tada galėsi intymiai suartėti su kitu žmogumi, nerizikuodamas atkristi. Rūpinkis savimi ir prisimink, kad tai dabar svarbiausia. Kai sustiprėsi, būsi pasiruošęs artimiems santykiams. Duok sau laiko.
Nesiek karjeros aukštumų. Žinoma, svarbu, kad tavo pagrindiniai poreikiai būtų patenkinti. Bet tai nėra tinkamas laikas naujiems iššūkiams, naujoms pareigoms, reikalaujančioms didelės atsakomybės. Tau reikalingas stabilumas ir rutina, kuri nekeltų daug papildomo streso. Kai jausiesi stabiliau ir tvirčiau, galėsi imtis naujų projektų ir juos sėkmingai įgyvendinti.
Gerk paskirtus vaistus. Labai svarbu laikytis gydytojų nurodymų ir nenutraukti medikamentinio gydymo savavališkai. Mažink ar didink dozes tik pasitaręs su specialistu. Žinau, kad gali pasirodyti, jog jautiesi geriau ir vaistai nebereikalingi. Bet staigus jų nutraukimas gali turėti labai skausmingų padarinių ir sukelti staigų kritimą į gilią duobę. Pasitikėk specialistais ir nerizikuok.
Padėk suprasti. Kai jausiesi geriau, pasikalbėk su artimais žmonėmis, kuriais pasitiki, apie tai, kaip jie turėtų elgtis tokiu atveju, jei atkristum. Papasakok jiems, kokios pagalbos norėtum, o koks elgesys tik kenktų. Padėk jiems suprasti, kaip jie gali padėti tau sunkią akimirką iš anksto. Psichologė ir rašytoja Kay Jamison tikina, kad tai labai svarbu. Ypač kalbant apie tuos žmones, kurie sunkią akimirką (ar priepuolio metu) atsisako hospitalizacijos ir vaistų, nors būdami racionalūs sutinka, jog tai jiems būtina.
Neturėk destruktyvių priemonių po ranka. Nekaupk tablečių, nelaikyk namuose ginklo, alkoholio ar kitų daiktų, kuriais gali spontaniškai pakenkti sau, kai užklups tamsi akimirka. Pasistenk eliminuoti visas įmanomas rizikas susižaloti. Galimai pavojų keliančius daiktus gali bent laikinai laikyti tėvų ar draugų namuose, kur jie nebūtų taip lengvai pasiekiami.
Būk sau švelnus. Siek progreso ir norėk sveikti, bet nespausk ir nekaltink savęs už kiekvieną nuopuolį ar grįžimą atgal. Dvylikos žingsnių programoje teigiama, kad dvasinis progresas nėra dvasinė tobulybė. Tai, kad bandai gyventi po bandymo nusižudyti, rodo tavo milžinišką stiprybę. Švęsk pačius mažiausius žingsnelius į priekį. Nelygink savo progreso su kitų. Nenorėk būti tobulas ir neklystantis. To, kas esi, pakanka.
Pagal blog.ted.com/ parengė Dominyka Navickaitė.
