1993 m. rugsėjo 13 dieną Izraelio premjeras Yitzhakas Rabinas paspaudė ranką Palestinos išsivadavimo judėjimo vadovui Yasserui Arafatui, po to, kai buvo pasirašytas Oslo susitarimas. Atrodė, kad vyksta tikras geopolitinis stebuklas, kurio laukė daugybė žmonių.
Prieš susitarimą gana ilgai vyko slapti diplomatiniai susitarimai. Beje, nors sutartis vadinama Oslo vardu, ji buvo pasirašyta Vašingtone. Pavadinimas liko, nes susitarimas buvo vadinamojo Oslo proceso išdava. Tie žydai, tiek palestiniečiai ryžosi reikšmingiems kompromisams. Izraelis pripažino Arafatą formaliu palestiniečių lyderiu ir sutiko sukurti dalinę autonomiją turinčią Palestinos teritoriją su Vakarų krantu ir Gazos ruožu. Buvo sutarta dėl palestiniečių teisės grįžti į gimtąsias teritorijas. Taip pat Palestinos išsivadavimo armija pripažino Izraelio valstybės egzistavimą. Buvo sutarta tęsti derybas dėl žydų naujakurių problemos ir kitų ginčytinų klausimų.
Jau vien tai, kad du politikai paspaudė vienas kitam ranką, reiškė naujas viltis ir pastangas versti „baltą lapą“.
Tačiau visoms viltims, deja, nebuvo lemta išsipildyti ir galima teigti, kad nuo Oslo sutarties priešiškumas tarp Izraelio ir palestiniečių tik didėjo. Tik paskelbus apie naują susitarimą, pasipylė arši kritika iš abiejų pusių. Tiek žydų, tiek palestiniečių radikalai negalėjo susitaikyti su pasiūlytais kompromisais ir tvirtino, kad tokia sutartis yra išdavystė.
Tiesa, Izraelio premjeras Rabinas dar spėjo gauti Nobelio taikos premiją už palestiniečių ir žydų santykių gerinimą, tačiau netrukus buvo nužudytas žydo radikalo, kuris premjerą laikė Izraelio išdaviku. Pasirodė, kad Izraelyje nėra naujos charizmatinės figūros, kuri galėtų pratęsti „taikos kursą“. Įsigalėjo „griežtos linijos“ šalininkai, kurie netrukus paskelbė, kad Oslo procesas patyrė nesėkmę ir dabar tėra vienintelis kelias – siekti „vienos valstybės sprendimo“. Šis sprendimas reiškia palestiniečių egzistavimo ir jų siekių ignoravimą. Keičiantis nuotaikoms Izraelio politiniame elite, keitėsi taip pat ir palestiniečių laikysena. Šiandien priešiškumas tarp Izraelio ir palestiniečių net didesnis nei Oslo sutarties išvakarėse.
