1935 m. rugsėjo 15 dieną nacistinės Vokietijos Reichstagas  paskelbė Niurnbergo įstatymus. Jie taip vadinami būtent todėl, kad apie juos paskelbta nacional-socialdemokratų partijos susirinkimo Niurnberge metu Tai buvo du įstatymai, kurie įtvirtino diskriminaciją ir pradėjo naują Vokietijos ideologizacijos etapą: Vokiško kraujo ir Vokiečių garbės įstatymai.

Jais buvo uždrausta vokiečių tautybės asmenims tuoktis su žydais, taip pat draudžiama žydų moteris priimti dirbti auklėmis ar namų tvarkytojomis. Taip pat nustatyta, kad Vokietijos pilietybė skirta tik vokiečiams, o visi kiti gyventojai lieka be pilietinių teisių. Beje, Vokiško kraujo įstatyme pirmą kartą labai aiškiai parašyta, kuris asmuo turi būti vadinamas žydu: tas, kuris turi bent kiek žydiško kraujo per keturias paskutines kartas. Tai reiškia, kad pakako, jog senelio senelis būtų turėjęs žydiško kraujo.

Tai buvo akivaizdus perspėjimas, kad Vokietija pasuko totalitarizmo ir tautinės neapykantos keliu. Tiesa, kadangi netrukus turėjo įvykti Berlyno olimpinės žaidynės, kitų politinių žingsnių dar nebuvo žengta ir nemaža dalis užsienio politikų vis dar nenorėjo patikėti, kad Adolfo Hitlerio režimas imsis kruvinų represijų.  Pavyzdžiui, Prancūzijos istorikai nenoriai prisimena, kad prancūzų delegacija 1936 metų Berlyno olimpinėse žaidynėse nacistiniu pasveikinimu pagerbė Vokietijos fiurerį. Ir tai buvo jau Vokietijoje galiojant skandalingiems Niurnbergo įstatymams. Nepamirškime ir to, kad nė viena Vakarų valstybė neboikotavo Berlyno olimpinių žaidynių, nors buvo žinoma, kad Vokietija uždraudė jose dalyvauti visiems Vokietijoje gyvenantiems žydams.

Niurnbergo įstatymų priėmimas radikaliai pakeitė Vokietijos žydų gyvenimą ir pirmą kartą visiems leido suiprasti, kad žydų laukia ne trumpalaikiai sunkumai, išbandymai, kad nepakaks būti lojaliems nacistinei valdžiai – Vokietija paskelbė atvirą karą žydų tautybės asmenims. Galima sakyti, kad būtent po Niurnbergo įstatymų Vokietijoje prasidėjo sparti ir griežta segregacija. Vokiečiai, net ir tie, kurie nejautė jokio priešiškumo žydams, saugodamiesi valdžios bausmių, nusprendė kuo mažiau bendrauti su žydais, nustojo pirkti prekes pas žydų prekybininkus.

Comments are closed.