1946 m. rugsėjo 17 d. prasidėjo naujas Graikijos pilietinio karo etapas. Tarpusavyje kovojo Vyriausybės pajėgos, kurias rėmė Didžioji Britanija ir JAV bei kairuoliškos politinės jėgos, kurias netiesiogiai rėmė Sovietų Sąjunga.

Susipriešinimas prasidėjo dar nacių okupacijos metu, kai buvo sukurta Graikijos vyriausybė tremtyje, tačiau ji teturėjo menką įtaką tam, kas vyko Graikijos viduje. Pačioje Graikijoje tuo metu stiprėjo su okupantais kovojęs Nacionalinis Išsivadavimo Frontas. Pastarasis simpatizavo Sovietų Sąjungai. Įtampa tarp dviejų graikų politinių grupuočių buvo labai didelė, tačiau galiausiai pavyko sutarti, kad pokarinėje Graikijos Vyriausybėje būtų ir 6 komunistinių pažiūrų ministrai iš Fronto aplinkos. Tačiau jau netrukus Frontas viešai pasipriešino bet kokiems susitarimams ir pabandė užimti Atėnus. Maištininkai pralaimėjo, tačiau 1946 m. rudenį prasidėjo nauja pilietinio karo fazė – komunistų partizanai pradėjo ginkluotą kovą su Graikijos vyriausybe, išrinkta visuotiniuose rinkimuose. Tiesa, pastaruosius komunistai boikotavo. Komunistus rėmė Albanija, Jugoslavija, Bulgarija, iškilo reali grėsmė, kad Graikija subyrės į politinius gabalus.

Galima teigti, kad 1946-1949 m. Graikija buvo JAV ir Sovietų Sąjungos kovos laukas. Galiausiai Sovietų Sąjunga nusprendė, kad turi svarbesnių reikalų, nei pagalba Graikijos partizanams komunistams. Kai pastarieji neteko sovietinio užnugario, jiems beliko pasiduoti. 1952 m. Graikija, kartu su Turkija, tapo NATO narėmis. Įstojimas į šį Aljansą galutinai įtvirtino Graikijos Vyriausybės pergalę prieš komunistus pilietiniame kare.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *