Prieš 150 m. – 1869 m. rugsėjo 20 d. – Maleišiuose, Svėdasų valsčiuje, gimė vienas talentingiausių Lietuvos XX a. rašytojų ir publicistų, pedagogas, visuomenės veikėjas ir kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas.

Juozas gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje ir buvo jaunėlis – dešimtasis šeimos vaikas. Tiesa, pilnametystės sulaukė tik penki. 1888 m. pradėjo studijas Kauno kunigų seminarijoje. Nors kunigystė jam visada buvo svarbi, jis taip pat puikiai suprato, kokią galią turi spausdintas žodis, todėl labai daug dėmesio skyrė tiek grožinei literatūrai, tiek publicistikai ir lietuviškų leidinių redagavimui. Dar XIX a. pabaigoje jis buvo svarbaus žurnalo „Tėvynės sargas“ iniciatorius ir faktinis redaktorius. Juozas Tumas taip pat aktyviai palaikė knygnešius, mokė vaikus skaityti. 1905 m. dalyvavo Vilniaus Seime. Tai buvo svarbi paskata jam rūpintis lietuviškų mokyklų steigimu.

Nėra paprasta trumpame tekste aprėpti visa tai, ką Juozas Tumas nuveikė. Jis buvo labai aktyvus visuomenininkas, dalyvavo įvairių organizacijų veikloje, prisidėjo prie keliolikos svarių leidinių gimimo ir stiprėjimo, ne mažiau svarbu – buvo talentingas, savitą stilių turintis rašytojas, kuris nevengė socialinės kritikos.

Kai Lenkija užėmė Vilniaus kraštą, Juozas Tumas pasitraukė į Kauną, kur tapo Švč. Mergelės Marijos ėmimo į Dangų (Vytautinės) bažnyčios rektoriumi. Jis atgaivino apleistą šventovę ir darbavosi joje iki pat mirties 1933 m.

Veikiausiai garsiausias jo grožinis kūrinys – Dėdės ir dėdienės, paskelbtas 1921 m.

Bandė būti taikintoju susiskaldžiusioje Nepriklausomos Lietuvos visuomenėje. Piktinosi, kad du lietuviai būtinai įkuria tris partijas, nes nesugeba tarpusavyje susikalbėti. Pats Vaižgantas (toks buvo jo pasirinktas literatūrinis slapyvardis) stengėsi įsiklausyti į visas nuomones ir atrasti jose ką nors gero. Daug dėmesio skyrė pagalbai skurstantiems, taip pat pradedantiesiems menininkams.

Nuotrauka iš Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus fondų

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *