1943 m. rugsėjo 23 dieną Lietuva patyrė vieną skaudžiausių smūgių XX amžiaus istorijoje. Tądien buvo sunaikintas Vilniaus žydų getas ir mes visam laikui netekome brolių ir sesių, kurie, be kita ko, teikė Lietuvai unikalų atspalvį.

Vilniuje gyveno labai daug žydų. Per amžius Lietuva garsėjo kaip Šiaurės Jeruzalė. Tačiau jau nuo pat nacistinės okupacijos pradžios pradėtas kraupus susidorojimas su viskuo, kas žydiška.

Vilniuje žydai buvo masiškai atleidžiami iš darboviečių, ribojama prekybininkų žydų veikla, visi žydų tautybės žmonės verčiami nešioti išskirtinius ženklus, jiems uždrausta naudotis viešuoju transportu, kurstoma tautinė neapykanta.

Netrukus paskelbta, kad nacistinė valdžia esą negali apginti žydų nuo lietuvių pykčio ir todėl turi būti formuojamas Vilniaus žydų getas. Jis buvo suformuotas 1941 m. rugsėjo 6 dieną Senamiestyje. Tiksliau, veikė du getai: Didysis ir Mažasis. Didžiajame gyveno apie 30 tūkstančių, o Mažajame – tris kartus mažiau žydų. „Apsauga“ buvo keista, nes nuolat buvo vykdomos žudynės, taikomas smurtas, Vien nuo karo pradžios iki 1942 m. jau buvo nužudyta apie 33 tūkstančius žydų.

Getas turėjo santykinę savivaldą. Aukščiausioji savivaldos institucija buvo Žydų taryba (Judenrat). Pastaroji buvo atsidūrusi sudėtingoje situacijoje, nes teko spręsti dilemą: ar laikytis tvirtos, principingos pozicijos, ar bandyti laviruoti ir stengtis atrasti „mažesniojo blogio“ principą. Judenrato nariai tikėjosi, kad, aukojant atskirus geto narius, gali pavykti išsaugoti daugumą. 1942 m. vasarą Judenratas buvo paleistas ir vienvaldžiu geto viršininku tapo Jakobas Gensas.

1943 m. Vilniaus gete (Mažasis jau buvo sunaikintas, todėl teliko vienas getas) gyveno apie 14 tūkstančių žydų.

Vykdant Heinricho Himmlerio 1943 m. birželio 21 d. įsakymą dėl getų likvidavimo Ostlande, nuo 1943 m. rugpjūčio pradėta laipsniškai likviduoti Vilniaus getą. Šiai operacijai vadovavo SS oberšarfiureris Bruno Kittelis. Paskutinis geto likvidavimo etapas – 1943 m. rugsėjo mėn. Iki rugsėjo pabaigos Vilniaus getas buvo sunaikintas. Dauguma moterų ir vaikų (5–7 tūkst.) buvo išvežti į Vokietijos koncentracijos stovyklas ir ten nužudyti. Žydų vyrai (apie 2 tūkst.) išvežti į koncentracijos stovyklas Estijoje, o jaunos moterys (1,4–1,7 tūkst.) – į Kaizervaldo koncentracijos stovyklą netoli Rygos. Dar keli šimtai senelių ir ligonių geto likvidavimo metu sušaudyti Paneriuose. Čia, šių žudynių vietoje dabar stovi memorialas, o rugsėjo 23-ioji Lietuvoje minima kaip Lietuvos žydų genocide diena.

vilniusgo.lt nuotr.

One Comment

  1. Pingback: Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena | Lituanistų sambūris

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *