Ar ne paradoksalu, kad stipriausia Europos valstybe šiandien išlieka ta, kuri net du kartus labai tragiškai pralaimėjo karus XX amžiuje? Po Antrojo Pasaulinio karo atrodė, kad Vokietija bus suplėšyta į gabalus. Pirmiausia, ji buvo padalinta į keturias okupacines zonas, o 1949 m. sukurtos dvi Vokietijos. Vakarų Vokietiją sudarė Jungtinės Karalystės, JAV ir Prancūzijos okupacinės zonos, o Rytų Vokietiją – SSSR okupacinė zona. Nors tarp šių dviejų valstybių nepokšėjo pabūklai, tačiau ne vieną dešimtmetį vyko įnirtinga ideologinė kova, demonizuojanti „oponentą“.

Vakarų Vokietija po karo atsigavo gana greitai. Labai padėjo JAV pasiūlytas Marshallo planas, pagal kurį ši teritorija gavo didelę materialinę paramą. Rytų Vokietija, spaudžiama Sovietų Sąjungos, atsisakė dalyvauti Marshallo plane ir pasmerkė save būti ekonomiškai skurdesne valstybe. Dar vienas dalykas – jau Konrado Adenauerio valdymo laikotarpiu Vakarų Vokietija tapo visavertė nepriklausoma valstybė. 1954 m. jai buvo leista įstoti į NATO, o netrukus net gi atkurti savo kariuomenę ir dalyvauti įvairiuose ekonominės integracijos procesuose.

Rytų Vokietija per visą laiką išliko priklausoma nuo SSSR. 1955 m. ji įstojo į Varšuvos pakto organizaciją.

Vokietijų atskyrimo simboliu tapo 1961 m. pastatyta Berlyno siena, kuri buvo nugriauta 1989 m. lapkričio 9 dieną. Dar po metų – spalio 3 dieną – oficialiai susivienijo ir Rytų bei Vakarų Vokietijos. Suvienytos valstybės sostine tapo Berlynas, o Bonoje, kuri buvo ilgą laiką Vakarų Vokietijos sostinė, buvo paliktos įvairios politinės institucijos.

Nors vokiečiai šventė susijungimą kaip didžiulę nacionalinę šventę, netrukus paaiškėjo, kad tai sudėtingas ir net skausmingų padarinių turintys procesas.  Labiau išsivysčiusius naujos valstybės vakarus užplūdo žmonės iš rytinės dalies, kurie ieškojo geriau apmokamų darbo vietų. Reikėjo didžiulių investicijų į Rytų Vokietijos restruktūrizaciją. Rytų vokiečiai jautėsi nejaukiai valstybėje, kurios skurdesniaisiais gyventojais tapo. Nebuvo paprasta tirpdyti ir penkiasdešimt metų diegtą tarpusavio priešiškumą.

Nuotrauka iš wikipedios

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *