1924 m. spalio 15 d. Dotnuvoje atidaryta antroji aukštoji mokykla Lietuvoje: Žemės ūkio akademija.
Ji buvo įsteigta Dotnuvos žemės ūkio technikumo ir Lietuvos Universiteto (LU) Matematikos-gamtos fakulteto Agronomijos-miškininkystės skyriaus pagrindu.
Viskas prasidėjo, kai LU Agronomijos ir miškininkystės skyriuje besimokantys studentai (jų buvo 40) turėjo atlikti privalomą praktiką. Jai atlikti buvo ieškoma tinkamos vietos netoli Kauno, tačiau jos neradus, pradėta svarstyti, ar nevertėtų šį skyrių Universitete likviduoti, o Dotnuvos Žemės Ūkio Technikumą reformuoti į Aukštąją Žemės Ūkio mokyklą. Viešojoje erdvėje pasirodė straipsnių, kurių pagrindinė mintis buvo, kad Universitetas nesugebės paruošti savarankiškų ir kvalifikuotų agronomų bei miškininkų, kurių valstybei labai reikia. Technikumo Mokytojų taryba sutiko, kad Dotnuva tam puikiausiai tiks, nes „turi tiek gerų trobesių, kiek Universitetas dar negreitai turės“. Technikumas turėjo beveik 500 ha ariamų laukų, 2500 ha miško, selekcijos ir meteorologijos stotis. Be to, mokyklai priklausė didelis galvijų ūkis: 100 įvairių veislių kiaulių ir trakėnų bei žemaičių veislių arklių. Mokytojų Taryba taip pat ministeriui pateikė argumentų, kad būsimi studentai čia įgaus daugiau praktinių žinių, nes bus „arčiau lauko, o ne miesto“.
Pirmuoju rektoriumi tapo prof. Povilas Matulionis. Vėliau į šias pareigas paskirti prof. Juozas Tonkūnas (1928–1934), prof. Vincas Vilkaitis (1934–1940). Skirtingai nuo LU su plačia autonomija, LŽŪA visiškai priklausė nuo krikščionių demokratų vadovaujamos Žemės ūkio ministerijos. Neturėjimas autonomijos labai ribojo jos administravimo, mokymo proceso organizavimo, pedagoginio mokslo personalo rinkimo teises. Akademijos struktūros pokyčius lėmė ne žemės ūkio ar jo mokslo vystymo poreikiai, o žemės ūkio ministrų politika.
Iš pradžių LŽŪA turėjo du skyrius – Agronomijos ir Miškininkystės. Po 1926 m. valstybinio perversmo žemės ūkio ministras Jonas Aleksa, nepaisydamas akademijos protestų, uždarė Miškininkystės skyrių. Agronomijos skyrius padalytas į tris sekcijas – žemdirbystės, gyvulininkystės ir žemės ūkio ekonomijos. 1930 m. įsteigta ketvirta sekcija – namų ūkio. Pasikeitus ministrui, sekcijos panaikintos, o vietoj jų vėl įsteigti du skyriai – Agronomijos ir Namų ūkio.
