1914 m. spalio 18 d. Vaidauguose (Budelkiemio vls., Klaipėdos aps.) gimė Vilius Pėteraitis, Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, žodynininkas, baltistas, spaudos bendradarbis, Mažosios Lietuvos enciklopedijos vyr. organizatorius ir tvarkytojas, Klaipėdos universiteto garbės daktaras.
Gimė Vilius Pėteraitis (Michel Wilhelm Petereit) gausioje stambaus ūkininko, visuomenės veikėjo Miko ir Katrinos (g. Jakaitytės) Pėteraičių šeimoje. Mokėsi Klaipėdos Luizės gimnazijoje, vėliau perėjo į Vytauto Didžiojo gimnaziją, kurią baigė 1935 m. Tais pačiais metais pradėjo studijas Kauno VDU Evangelikų teologijos fakultete, 1936 m. perėjo į Humanitarinių mokslų fakultetą, kuriame studijavo anglistiką ir germanistiką. Be to, 1936–1937 m. Karo mokykloje Kaune atliko karinę tarnybą, kurią baigė atsargos jaunesniojo leitenanto laipsniu. 1937 m. studijavo anglistiką Southamptono universitete (Anglija), o 1938 m. Upsalos universitete (Švedija) – švedų kalbą. 1938–1941 m. tęsė anglistikos ir germanistikos studijas Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose. Dar mokydamasis Klaipėdoje, vadovavo sporto draugijai „Žardė“, Kaune nuo 1938 m. buvo VDU studentų korporacijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkas. Baigęs studijas, liko dėstyti vokiečių kalbą Vilniaus universitete. 1941 m. Vilniuje vedė Ariadną Miknevičiūtę (1918 10 02–2004 08 17), šeima susilauks dukters Reginos Birutės (g. 1943 m.) ir sūnaus Jurio Edvardo (g. 1950 m.). Nuo 1942 m. Vilius Pėteraitis buvo Vilniaus pedagoginio instituto Germanistikos skyriaus vedėjas. Nacių okupacinei valdžiai 1943 m. uždarius Lietuvos aukštąsias mokyklas, dirbo geležinkelio valdyboje. Artėjant antrajai sovietų okupacijai, Vilius Pėteraitis su šeima pasitraukė į Vokietiją. Čia mokytojavo Augsburgo lietuvių gimnazijoje, vadovavo Augsburgo-Hochfeldo pabėgėlių stovyklai. 1949 m. išvyko į Kanadą ir apsigyveno Monrealyje, kviestas dėstytojauti aukštosiose mokyklose. Nuo 1951 m. dirbo žalvarinių gaminių įmonėje, nuo 1964 m. buvo fabriko vadybininkas, gamybos ir finansų reikalų viceprezidentas. 1956 m. su K. Andruškevičiumi ir J. Šablausku įkūrė ežerų eksploatavimo bendrovę „Dainava“, kuriai remiant Lauryno kalnuose vasarnamius pasistatė daug išeivijos lietuvių.
Daug laiko ir jėgų Vilius Pėteraitis skyrė mokslinei ir visuomeninei veiklai. Nuo 1954 m. dalyvavo Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio veikloje, buvo Mažosios Lietuvos fondo steigėjas ir vicepirmininkas (1957 m. inicijavo Vydūno premiją), nuo 1992 m. – pirmininkas. 1998 m., norėdamas visą savo laiką skirti Mažosios Lietuvos enciklopedijos leidimui, iš pirmininko pareigų pasitraukė.
Mokslinį prof. V. Pėteraičio palikimą sudaro du žodynai: „Lietuviškai angliškas žodynas“ (1948 m.) ir „Mažasis lietuviškai angliškas žodynas“ (1949 m.); monografijos „Mažoji Lietuva ir Tvanksta prabaltų ir pralietuvių laikais“ (1992 m.) – apie baltiškų vandenvardžių raidą, ir „Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai“ (1997 m.) – apie vietovardžių kilmę ir reikšmę. Vilius Pėteraitis buvo daugelio Mažosios Lietuvos fondo leidinių redaktorius ir sudarytojas, Bostono lietuvių enciklopedijos bendradarbis, Mažosios Lietuvos enciklopedijos organizatorius ir tvarkytojas. Redagavo Jono Užpurvio (1891–1992) knygą „Trys kalbinės studijos“ (1990) ir kitus Mažosios Lietuvos fondo leidinius. Nuo 1989 m. ne kartą lankėsi Lietuvoje, dalyvavo Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ veikloje, yra paskelbtas jos garbės nariu.
1995 m. gegužės 19 d. Viliui Pėteraičiui buvo suteiktas Klaipėdos universiteto humanitarinių mokslų garbės daktaro vardas. 2002 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos DLK Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
Dar 1993 m. Vilius Pėteraitis įsteigė Martyno Liudviko Rėzos premiją Klaipėdos universiteto studentams už geriausius Mažosios Lietuvos ir senosios Prūsijos tyrinėjimus. 2004 m., mirus žmonai Ariadnai Pėteraitienei, įsteigė Ariadnos premiją nusipelniusiems Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengėjams.
Sukauptą archyvą (knygas, periodinius leidinius, rankraščius ir bylas) Vilius Pėteraitis 2001 m. perdavė Klaipėdos universitetui. Jis saugomas KU bibliotekos Mažosios Lietuvos archyve.
Po sunkios ligos, eidamas devyniasdešimt ketvirtuosius, Vilius Pėteraitis mirė 2008 m. kovo 5 d. Monrealyje, Kanadoje.
One Comment