1939 m. spalio 27 d. Vilkaviškyje gimė Gediminas Karolis Pulokas, LR kariuomenės pulkininkas, KAM viceministras, Civilinės saugos departamento direktorius, spaudos bendradarbis.

Gediminas Karolis Pulokas gimė tarnautojo, šaulio Balio ir skautės Karolinos (g. Brūzgaitės) Pulokų šeimoje. Netrukus šeima persikėlė į atgautąją Lietuvos sostinę. Čia Gediminas Karolis vienintelėje tuo metu Vilniuje veikusioje lietuviškoje Šv. Mikalojaus bažnyčioje buvo pakrikštytas kunigo Kristupo Čibiro (1888–1942). Vokietmečiu šeima kurį laiką gyveno Maišiagaloje, čia nebuvo saugu dėl „Armijos Krajovos“ siautėjimo, nakvoti kartais tekdavo savisaugos dalinių būstinėje. Vėliau šeima įsikūrė Ukmergėje, kartu su Gediminu augo jaunesnės seserys Nijolė ir Virginija.

1946–1957 m. Gediminas K. Pulokas mokėsi Ukmergės 2-ojoje vidurinėje mokykloje. Aktyviai sportavo, dalyvaudavo bėgimo ir kitų sporto šakų varžybose, pelnė apdovanojimų. 1957 m. įstojo į Ukmergėje tuo metu veikusią Karinių aerodromų statybos mokyklą. Ją baigęs, 1960 m. buvo paskirtas būrio vadu Jūrų inžinerinėje tarnyboje Šiaurės jūrų laivyne, vėliau tarnavo Užbaikalėje, Maskvos ir Kijevo karinėse apygardose. 1966–1971 m. studijavo Charkovo teisės institute Ukrainoje, 1972–1973 m. buvo Aukštųjų centrinių civilinės gynybos karininkų kursų Chimkuose (Maskvos sr.) klausytojas.

1969 m. lapkričio 5 d. Vilniuje Gediminas K. Pulokas vedė gydytoją Bilgą Žemaitaitytę (bažnytinė santuoka Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčioje). Šeima susilauks sūnų Kęstučio ir Gedimino. Netrukus po vestuvių sutuoktiniai išvyko gyventi į Charkovą, kur Gediminas K. Pulokas tęsė studijas. Į Lietuvą šeima sugrįžo 1972 m.

1972–1990 m. Gediminas Karolis Pulokas dirbo Lietuvos civilinės gynybos sistemoje: buvo kursų dėstytojas, vėliau – Respublikos civilinės gynybos kursų viršininkas. Nuo 1983 m. respublikinėje televizijoje rodyta laida „Civilinė gynyba“ jo pastangų dėka transliuota lietuvių kalba.

1990–1991 m. Gediminas Karolis Pulokas dirbo Materialinių išteklių ministerijoje vyr. specialistu. Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, aktyviai prisidėjo kuriant Lietuvos kariuomenę, buvo vienas iš civilinės saugos sistemos norminės bazės autorių. 1991–1992 m. buvo Krašto apsaugos departamento Sistemos vystymo valdybos Programų skyriaus viršininko pavaduotojas, Gelbėjimo ir civilinės apsaugos tarnybos valdybos viršininko pavaduotojas, Civilinės saugos mokymo centro viršininkas. 1992 m. rugsėjo 22 d. paskirtas Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro pavaduotoju (šias pareigas ėjo iki 1994 m.) ir Civilinės saugos departamento direktoriumi. Nuolat tobulinosi, stažavosi JAV, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje ir kt. Plėtojo aktyvų bendradarbiavimą su Švedijos, Danijos ir kitų valstybių kolegomis, stiprinant Ignalinos atominės elektrinės saugumą. Jam vadovaujant, buvo pasirašytos pirmosios sutartys dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo teikiant pagalbą katastrofų ir stichinių nelaimių atveju su Vokietija, Čekija, Lenkija.

Bilga ir Gediminas Pulokai vestuvių dieną 1969 m. lapkričio 5 d. Vilniuje

Atgimimo metais atsikūrus (1988 m. lapkričio 19 d.) Vilniaus evangelikų liuteronų parapijai, Gediminas Karolis Pulokas su šeima nuo pirmųjų dienų įsitraukė į jos gyvenimą. Bendraudamas su įvairių bažnyčių ir visuomeninių organizacijų atstovais, surengė ne vieną ekumeninį pasitarimą civilinės saugos klausimais. 1996 m. rugsėjo 25–26 d., siekiant stiprinti Lietuvos valstybės institucijų ir religinių bendruomenių sąveiką katastrofų atvejais, KAM Civilinės saugos departamentas ir Pasaulinė Bažnyčių Taryba surengė pirmąjį tarptautinį seminarą „Lietuvos religinių bendruomenių, visuomeninių organizacijų ir valstybinių įstaigų vaidmuo valstybės pasirengime didelių nelaimių atvejais“, į kurį Krašto apsaugos Mokymo centre Nemenčinėje buvo pakviesti visų tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių bendrijų vadovai bei atstovai.

Gediminas K. Pulokas apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m. vasario 12 d.), atminimo ženklu už nuopelnus išvedant Rusijos kariuomenę iš Lietuvos teritorijos (1993 m.), vardinėmis dovanomis, kitais Lietuvos ir užsienio valstybių padėkos ženklais.

KAM Civilinės saugos departamento direktorius, pulkininkas Gediminas Karolis Pulokas netikėtai, po ūmios ligos, mirė 1998 m. sausio 16 d. ankstų rytmetį Vilniuje. Po atsisveikinimo Olandų laidojimo namuose ir Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje palaidotas sausio 18 d. Karstą iš Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios į Antakalnio kapines palydėjo iškilminga procesija, laidotuvių apeigoms vadovavo evangelikų liuteronų kunigas Valdas Aušra ir Romos katalikų karo kapelionas Kęstutis Daknevičius.

Pulkininko Gedimino K. Puloko uniforma nuo 2009 m. eksponuojama Kauno karo muziejuje.

2 Comments