Niekam ne paslaptis, kad skiriasi vyrų ir moterų pasaulio suvokimo būdai, reakcijos, elgsenos modeliai, ir neretai esame įpratę tai aiškinti hormonų poveikiu ar skirtingu auklėjimu. Tačiau mokslas tvirtina, kad lyčių skirtumų pagrindas glūdi vyrų ir moterų smegenų struktūrose. Ir štai įrodymai.
„Mums liko pereiti dvi gatves, paskui pasukti į dešinę ir tada išvysime Rotušės pastatą“, – sako Andrius, atidžiai studijuojantis turistinį miesto žemėlapį. „Taip, pamenu, kad ten ant kampo buvo kavinukė“, – atsako jo žmona.
Daugeliui mūsų atpažįstamos tokios situacijos, kai vyrai ir moterys skirtingai vertina ir priima pasaulį, skirtingai mąsto, tos pačios situacijos jiems sukelia skirtingas (dažnai – net priešingas) emocijas.
Dar visai neseniai šie skirtumai buvo grindžiami išskirtinai lytinių hormonų poveikiu ar skirtingais berniukų ir mergaičių auklėjimo būdais. Šiandien vis daugiau mokslininkų yra įsitikinę, kad skirtingą mąstymą, elgseną ir suvokimą lemia skirtinga smegenų sandara ir veikla.
Įgimti skirtumai
2005 m. sausį Harvardo universiteto rektorius Lorensas Samersas savo publikacijoje paskelbė apie tai, kad vyrai sėkmingesni moksle už moteris, ir tai gali būti susiję su smegenų anatomija.
Ši replika sukėlė mokslinę diskusiją, kuri, tiesą sakant, prasidėjo jau daugiau kaip prieš šimtą metų, kai mokslininkai atrado, kad moterų ir vyrų smegenų dydis skiriasi: vyrų smegenys šiek tiek didesnės nei moterų. Šis faktas buvo naudojamas pagrįsti vyrų intelektualiniam pranašumui. Šiandien negalime sakyti, kad intelektualiniai gebėjimai priklauso tik nuo smegenų sandaros, tačiau aišku kai kas kita: vyrų ir moterų smegenys vystosi ir funkcionuoja skirtingai.
Biologijos mokslų tyrinėtojai teigia, kad vyrų ir moterų smegenys skiriasi ne tik atskirų smegenų struktūrų sandara, bet ir neuroninių ryšių struktūra bei cheminėmis jungtimis, perduodamos iš neurono į neuroną. Beje, šie skirtumai formuojasi dar gerokai prieš žmogaus gimimą: jie nulemti genetikos. Tarp 18 ir 26 nėštumo savaitės vyriškos lyties embrione pradeda gamintis lytinis hormonas testosteronas, kuris veikia ir smegenų audinius. 26 nėštumo savaitę atliekamas ultragarso tyrimas leidžia atskirti berniuko smegenis nuo mergaitės.
Palyginkime privalumus…
Paskutinių dešimties metų mokslininkų tyrimai leidžia teigti, jog egzistuoja dviejų tipų smegenys: vyriškos ir moteriškos.
Svarbiausias skirtumas yra tas, kad skirtingai išsivysčiusi limbinė sistema bei didžiųjų smegenų žievė. Pastaroji atsakinga už sąmoningą suvokimą, analizę, lyginimą, pasirinkimą. Vyrų smegenų žievė sudaryta iš 11 milijardų nervinių ląstelių, moterų – maždaug iš 9 milijardų. Tačiau moterų smegenyse dominuoja limbinė sistema – daug senesnė smegenų zona, kuri atsakinga už fiziologinius, hormoninius procesus, emocinę ir instinktyvią elgseną.
2001 m. Harvardo medicinos mokyklos neurofiziologai atliko lyginamąjį 45 smegenų zonų tyrimą ir nustatė, pavyzdžiui, kad, vidutiniškai, moterų smegenų priekinė žievė geriau išsivysčiusi – būtent šioje vietoje veikia centrai, atsakingi už veiksmų planavimą. O vyrų smegenyse – parietalinė žievės zona, atsakinga už erdvinį suvokimą.
Be to, vyrų smegenų migdolas yra didesnis – ši labai maža smegenų dalis atsakinga už emocijas, socialinį ir seksualinį elgesį. Įdomu tai, kad tose pačiose situacijose vyrų smegenyse yra aktyvesnis dešinysis smegenų branduolys, o moterų – kairysis. Būtent todėl vyrai, pasakodami apie kažkokį įvykį, apibūdina jį bendrai, o moterys koncentruojasi ties detalėmis.
Tačiau beveik 10 proc. pasaulio moterų yra būdingos „vyriškos“ smegenys. Tai susiję su tuo, kad nervinė sistema dar iki gimimo, motinos gimdoje, maždaug 6–8 neštumo savaitę, patyrė padidintą testosterono hormono dozę. Lygiai taip pat ir 15–20 proc vyrų yra būdingos „moteriškos“ smegenys. To priežastis priešinga – testosterono trūkumas. Dažniausiai taip nutinka tada, kai nėščia moteris patiria labai stiprų stresą.
Kalbame skirtingais žodžiais
Vyrai ir moterys ne tik skirtingai priima pasaulį, bet ir kalba apie skirtingus dalykus – ir skirtingais žodžiais.
Ne paslaptis, kad moteris ir vyrus domina skirtingos temos. Įprasta manyti, kad vyrai dažniau kalba apie politiką, automobilius ir sportą, o moterys – apie vaikus, madą ir santykius. Todėl viskas apie ką kalba „stiprioji“ lytis yra priimama rimtai, o moterų pokalbiai paprastai vertinami kaip nereikšmingi. Būtent dėl tokių nuostatų atsiranda socialiniai įvaizdžiai, jog viskas, ką daro ir sako vyrai yra svarbu ir reikšminga, o tai, apie ką kalba moterys – ne taip esminga. Šiandien, kai vis stipriau veikia požiūris į lyčių lygybę, tokie socialiniai „įvaizdžiai“ tikrai nebeatspindi realios padėties, tačiau verta pripažinti, kad reikia dar daug nuveikti, jog į vyrų ir moterų mąstymą būtų pradėta žvelgti lygiavertiškai.
Dar keletas kalbinių niuansų. Tyrimai įrodo, jog moterys žymiai dažniau savo kalboje vartoja būdvardžius, taip pat mažybines-malonines žodžių formas. Vyrų kalboje daugiau veiksmažodžių ir daiktavardžių. Taip pat moterys žymiai dažniau vartoja literatūrines žodžių formas, o vyrai dažniau mėgsta paprastus išsireiškimus, žargoną ir keiksmus.
Paveldimumas ir tobulėjimas
Dažnam kyla klausimas, kodėl gamta taip pasistengė mus padaryti tokius skirtingus? Paprasčiausias atsakymas – tai susiję su reprodukcine užduotimi – pratęsti žmonių giminę. Vadinasi, auklėjimo, švietimo ir aplinkos poveikis yra ribotas.
„Nuo gimimo mums paklūsta tik viena dešimtoji mūsų neuronų tinklų, o likusioji dalis formuojasi veikiama stimulų, kuriuos patiriame iš išorinio pasaulio“, – nesutinka neurobiologė Ketrin Vidal. Taigi, dalis smegenų skirtumų visgi lemiami mūsų gyvenimo. „Moterimi negimstama, moterimi tampama“, – rašė Simona de Bovuar knygoje „Antroji lytis“. Panašu, kad vyru taip pat negimstama. Bet kuriuo atveju, abiems lytims svarbu pažinti savo stipriąsias puses, kad… mokėtume pasijuokti iš savo trūkumų.
Pagal psychologies.ru parengė JLK
