Ryt gruodis… Kalendorinė žiema jau ne beldžia, o tiesiog braunasi – Vilnius ir Kaunas šiandien jau ir miestų egles pasipuoš… Tame skubėjime, šurmuly, įtampoje, dovanų ieškojime nepamirškime svarbių ir lėtų dalykų: susitikimo su bičiuliais, lėto arbatos gėrimo ar… skaitymo kartu su vaiku. Kas gi naujo knygynų lentynose patiems mažiausiems?
Živilė Adomaitytė. Linksmoji abėcėlė. – Vilnius: Baltos lankos, 2019. 24 p.
Nepaprastai spalvinga abėcėlė patiems mažiausiems sklaidytojams.
Kieti puslapiai pritaikyti mažiems pirščiukams – liesti, spausti, ragauti, išbandyti popieriaus stiprumą. Kiekvieno puslapio centre ryškiu dideliu (tiesa, rašytiniu) šriftu užrašyta pristatoma raidė (didžioji ir mažoji), o aplink ją dailiai išdėlioti šia raide prasidedantys žodžiai su juos atitinkančiais paveikslėliais. Kai kurie sudėtingesni žodžiai turi paaiškinimus. Žinoma, kad mokslo tokiose knygose labai mažai. Tai nėra svarbiausias tokių knygelių tikslas. Tai daugiau žaidimas, interaktyvus bendravimas su vaiku, prasitęsiantis už knygos, peraugantis į pokalbius apie aplinką ir gyvenimą šalia. Tiesa, ši knygelė gali padėti mokytis ir spalvų, mat joms čia taip pat skiriama daug dėmesio.
Nepaprastos istorijos: 20 asmenybių, kurios pakeitė pasaulį. – Vilnius: Alma littera, 2019. 90 p.
Nepaprastos istorijos: 20 mergaičių, kurios pakeitė pasaulį. – Vilnius: Alma littera, 2019. 90 p.
Dvi tos pačios serijos knygos pristato po 20 asmenybių. Tiesa, viena iš šių knygų skirta vien žymioms moterims. Visos asmenybės suskirstytos į grupes pagal veiklą, kuria užsiėmė – sportininkai, tyrinėtojai, išradėjai, rašytojai, mokslininkai ir pan. Įdomu čia yra tai, kad visos žymios asmenybės nupieštos kaip… vaikai. T.y. vaikais. Ir tiesa yra ta, kad dauguma vaikų juk iš pradžių iš tiesų tebūna vaikai, o tik užaugę tampa ypatingais. Knyga siekiama atskleisti, ieškoti, tyrinėti, kokia tų asmenybių paslaptis, kaip jos išmoko įsiklausyti į save ir vadovautis savo aistringais troškimais? O kita vertus, juk negana vien norėti, dar labai svarbu tam skirti daugybę (gal net visą) savo laiko ir patikėti, jog pavyks. T
Taigi, tai puikios įkvėpimų knygos. Jas galima skaityti po truputį, neskubant. Gal net nebūtinai iš eilės. Palikite vietos ir laiko pokalbiui su vaiku apie tai, ką perskaitėte. Apie kai kurias asmenybes yra sukurta filmų ar filmukų, dainų ir pan. Tad pokalbį galima pratęsti. O ir šiaip tokias knygas galima tiesiog vaikams kaip pasaką kas vakarą skaityti, o galima ir pradedančiam skaitytojui duoti gliaudyti pačiam. Labai svarbu suprasti, kad ir Einšteinas, ir Galilėjus, ir Rozalinda Franklin, ir Šekspyras kažkada buvo vaikai. Ir kiekvieno jų kelias labai individualus, tačiau yra kažkas bendra, kažkas, ko ir mes visi mokomės visą gyvenimą…
Žvėrys ir gyvūnėliai 3D. Pasidaryk ir žaisk. – Vilnius: Baltos lankos, 2019.
Atrodytų, visiškai paprasta knygelė. O kiek fantazijos ir žaidimų joje slypi! Tereikia tik nuspalvinti, iškirpti ir suklijuoti.
Dailininkė Živilė Adomaitytė nupaišė įvairiausių miško žvėrių ir kitokių gyvūnų, kuriuos nuspalvojęs vaikas, tėvų padedamas gali suklijuoti erdvinį gyvūnų ir vaidinti įvairiausias pasakas, sukurti savo mišką ar gyvūnų pilną kiemą.
Manau, knygelę puikiai galimą būtų naudoti ir per dailės bei technologijų pamokas pradinėse klasėse.
Pasidarykite ir žaiskite.
T. Dirgėla, I. Dagilė. Mano tėtis rašo knygą. – Vilnius: Tyto Alba, 2019. 52 p.
Šaunaus dueto puikus kūrybinis bendradarbiavimas. Nepaprastai smagios ir emocingos iliustracijos, puikiai sujungiančios realų pasaulį su fantazijų ir įsivaizdavimų.
Apie ką knyga? Tai vaiko žvilgsniu papasakota istorija (matyt, iš patirties :D) apie tai, kaip tėtis rašo knygą. O gal tas tėtis visai nieko neveikia, nes kiek Ąžuolas (toks pagrindinio knygos herojaus mažo berniuko vardas) tikrina tėčio darbo kambarį, tiek tėtis tik vaikšto po kambarį pirmyn atgal, arba geria arbatą, arba klauso muzikos, bet tikrai nieko nerašo. Šį „nieko neveikimą“ labai šmaikščiai dailininkė pavaizdavo 12–13 knygos puslapiuose. Tai tikrai patiks visiems kūrybines profesijas turintiems žmonėms, kuriems neretai net ir kitiems suaugusiems sunku paaiškinti, kaip ir ką „tu dirbti“.
Didelis formatas suteikia galimybių mėgautis tekstu ir iliustracijos, tarsi kartu skraidyti ir pakilti į fantazijų pasaulį. Kiekvienas mes tokį turime, tik neretai esam nukišę kažkur giliai. Kaip gerai, kad yra vaikų, kurie tai primena.
D. Gliori. Nuraminsiu tave, net jei šėls audra (vertė R. Puodžiukė). – Vilnius: Baltos lankos, 2019. 28 p.
Vėl paveikslėlių knyga patiems mažiausiems. Bet puikiai tiks ir jautresniems „dičkiams“. Juk kaip svarbu vaikui k-a-s-d-i-e-n priminti, pasakyti konkrečiais žodžiais, kad jis yra mylimas ir saugus savo namuose, savo mamos glėbyje.
Kai knyga yra vienu metu ir geniali, ir absoliučiai paprasta, apie ją labai sunku rašyti. Nes ji – kaip geriausi poezijos posmai, paprastais, tarsi savaime žinomais ir matomais vaizdiniais, žodžiais, atskleidžia esminguosius mūsų buvimo šiame pasaulyje dėsnius. Tokias knygas reikia ne skaityti, o pajusti. Iliustracijos čia pasako daugiau nei trumputis tekstas. Didelis formatas, formos ir spalvos derinys į knygą nardina kaip į meninį kūrinį. Jei tokią knygą tik skaitysite, perskaitysite maždaug per dvi minutes. O jei vartydami svajosite, įsivaizduosite, interpretuosite, analizuosite detales – galite užtrukti iki paryčių. Juo labiau, kad ir tema ne iš paprastųjų – apie vaikų nerimą ir baimes.
Skaitė ir aprašė J. Lūžaitė-Kajėnienė
