1879 m. Goryje, Gruzijoje, gimė berniukas, kuris buvo pakrikštytas Josifo vardu. Jis gimė skurdžioje religingoje šeimoje ir jei jo tėvams kas nors būtų pasakęs, kad tai būsimas žiauriausias XX amžiaus diktatorius, ši pranašystė nuskambėtų kaip didžiausias absurdas. Josifas Džiugašvilis vaikystėje ne kartą sunkiai sirgo, patyrė traumų. Ilgą laiką kalbėjo tik gruziniškai ir tai trukdė jam baigti mokslus. Tačiau dvasiškis ėmėsi mokyti vaikiną rusų kalbos ir netrukus šis baigė mokyklą ir įstojo į Tiflisio dvasinę seminariją. Paradoksalu, bet būtent joje jis pirmą kartą susipažino su marksizmo idėjomis. Regis, buvo gabus jaunuolis, net rašė eilėraščius gruzinų kalba. Tačiau iš seminarijos buvo pašalintas. Formali priežastis – neatvyko į egzaminą. Tačiau veikiausiai pagrindine priežastimi buvo jaunuolio susidomėjimas marksizmu, kurį jis pradėjo propaguoti tarp kitų seminaristų.

Aprašiau tik vaikystės įvykius, kol Josifas Džiugašvilis dar nebuvo tapęs Stalinu, dar neplėšikavo, nedalyvavo ginkluotoje kovoje už komunizmą, dar nebuvo prasimušęs į valdžią ir tapęs kruvinu budeliu. Paprasčiausiai nesinori kalbėti nei apie jo revoliucinį kelią, nei apie žiaurumą ir aukas. Kai jis mirė 1953 m. ir apie tai buvo pranešta viešai, mano mama (kaip ji pasakoja) iš karto pasveiko, jai nukrito temperatūra ir užplūdo džiaugsmas, jog atsirado viltis, kad iš Sibiro grįš tėtis ir kiti giminės. Telieka apgailestauti, jog šis kruvinas budelis šiandienos Rusijoje vėl bandomas reabilituoti ir vaizduojamas kaip teisingumo ir tvarkos garantas.

1913 m. Arthuras Wynne sudarė pirmąjį viešai publikuotą kryžiažodį, kurį paskelbė New York World. Apie Wynne žinoma nedaug. Jis gimė Liverpulyje, vėliau emigravo į JAV. Bandė darbuotis žurnalistu, tačiau be didesnio pasisekimo. Kur kas sėkmingiau viskas pradėjo klostytis, kai jis ėmėsi kryžiažodžių ir netrukus jau turėjo savo skiltį leidinyje. Penkerius metus kas savaitę New York World skelbė jo sudarytus kryžiažodžius. Beje, gana ilgą laiką kryžiažodžiai nebuvo labai populiarūs, tačiau XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje prasidėjo tikras jų bumas. Wynne mirė 1945 m.

1917 m. Kelne gimė vienas įtakingiausių XX amžiaus vokiečių rašytojų Heinrich Theodor Böllis. Dirbo amatininku, knygų pardavėju, mokėsi Kelno universitete, per Pasaulinį karą tarnavo vermachte, dalyvavo karo veiksmuose. Po karo pabaigos grįžo į Kelno universitetą, kur daugiausia laiko skyrė filologijos studijoms. Debiutavo kaip rašytojas 1947 m. Jis aktyviai dalyvavo literatūriniame Vokietijos gyvenime, ragino kurti naują vokiečių kalbą – paprastą, skaidrią, išlaisvintą nuo manieringumo. Didžiausią populiarumą rašytojui pelnė romanai „Biliardas pusę devynių“ bei „Klouno akimis“. Buvo PEN klubo prezidentu, jam buvo paskirta Nobelio premija literatūros srityje (1974 m.). Mirė 1985 m. Po poros metų buvo įkurtas šio rašytojo vardo fondas, glaudžiai susijęs su Žaliųjų partija. Jis remia projektus žmogaus teisių, ekologijos srityje.

1937 m. įvyko pirmojo pilnametražio animacinio filmo premjera. Tai buvo Snieguolė ir septyni nykštukai, o filmą sukūrė Walt Disney studija.

1940 m. mirė JAV rašytojas Francis Scott Key Fitzgeraldas. Jis gimė Minesotos valstijoje 1896 m. išeivių iš Airijos katalikų šeimoje. Mokėsi Prinstono universitete. Tiesa, labiau domino nuotykiai nei mokslai. Jis žaidė universiteto futbolo komandoje, pradėjo rašyti eilėraščius, apsakymus, pjeses. 1917 m. gana netikėtai pasiprašė savanoriu į kariuomenę. Po kelių metų grįžo į civilinį gyvenimą ir dirbo reklamos srityje. 1920 m. pasirodė pirmasis jo romanas „Šioje rojaus pusėje“. Jis turėjo didžiulį pasisekimą ir Fitzgeraldas tapo populiariu.

Žymiausiu rašytoju kūriniu tapo Paryžiuje parašytas „Didysis Getsbis“. 1937 m. pervažiuoja į Holivudą, kur bando būti scenaristu. Čia jis rašė romaną apie Holivudo gyvenimą, kuris liko neužbaigtas. Deja, daug laiko skyrė alkoholiui, tapo agresyvus. Mirė nuo infarkto. Yra laikomas vienu iš JAV literatūros klasikų.

1946 m. Japonijoje, Nankainido vietovėje, įvyko galingas žemės drebėjimas, kurio stiprumas buvo didesnis nei aštuoni balai pagal Richterio skalę. Po jo pakilo didžiulė cunamio banga. Žuvo daugiau nei 1,300 žmonių, apie 38,000 namai buvo sugriauti.

1963 m. Kipre kilo riaušės tarp graikų kiprijotų ir turkų kiprijotų, kurios neretai vadinamos Kruvinosiomis Kalėdomis. Riaušių dalyviai nereagavo į šalies prezidento raginimus laikytis rimties. Tiesa, šie įvykiai iki šiol lieka įtampos tarp Turkijos ir Graikijos šaltiniu, nes Graikijos valdžia tvirtina, kad Kipre neramumus išprovokavo patys turkai ir visos kalbos apie jų aukas yra klastotė. Įtampa po riaušių tik didėjo. Teigiama, kad dešimtys tūkstančių turkų kiprijotų turėjo palikti Kiprą, baimindamiesi susidorojimo. Kipras išlieka suskaldytas į pietinę dalį, kurioje vyrauja graikai, ir šiaurinę, kurioje vyrauja turkai. Visi bandymai suvienyti Kiprą kol kas liko bevaisiai.

1995 m. Vakarų Kranto miestas Betliejus, esantis maždaug dešimt kilometrų nuo Jeruzalės, Izraelio buvo perduotas Palestinos administracijos kontrolei. Šis miestas ypač brangus krikščionims, kaip Kristaus gimimo vieta. Jis svarbus ir judėjams, kaip Rachelės palaidojimo vieta. Seniau šis miestas dar vadintas Efrata.

2007 m. Lietuva oficialiai priimta į Europos Sąjungos Šengeno erdvę. Faktiškai būtent nuo tos akimirkos Lietuva įsijungė į tikrą Europą be sienų. Kaip atsirado Šengeno erdvė? 1985 m. penkios ES valstybės (Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija) susitarė panaikinti bet kokią po jas keliaujančių asmenų kontrolę. Taip atsirado vidaus sienų neturinti teritorija, kurią imta vadinti Šengeno erdve (Šengenas yra Liuksemburgo miestelis, kuriame buvo pasirašytas šis susitarimas). Šengeno valstybės šioje erdvėje nustatė bendrą vizų politiką ir susitarė įvesti veiksmingą išorės sienų kontrolę. Tikrinimas prie vidaus sienų gali būti atliekamas tik ribotą laiką, jei tai būtina dėl viešosios tvarkos ar nacionalinio saugumo. Pamažu Šengeno erdvė plėtėsi, į ją buvo įtrauktos beveik visos ES valstybės ir Islandija, Norvegija bei Šveicarija, o susitarimas tapo sudedamąja ES sutarčių dalimi. Tačiau Airija ir Jungtinė Karalystė nedalyvauja sienų kontroles ir vizų susitarimuose, Bulgarija, Kipras ir Rumunija nėra Šengeno valstybės.

Iš „8diena.lt“ archyvo

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *