Gruodžio 25-ąją Katalikų Bažnyčia iškilmingai mini Išganytojo gimimą. Tačiau kodėl būtent gruodžio mėnesį ir kodėl būtent 25 dieną? Kadangi iš Evangelijose pateiktų duomenų negalime atsekti Kristaus gimimo dienos, tad gruodžio 25-osios pasirinkimas yra sutartinis, koks, beje, būtų ir bet kokios kitos datos pasirinkimas.

Vis dėlto gruodžio 25-oji „nenukrito iš dangaus“, ją reikia suprasti simboliniame kontekste. Kur būtent glūdi šios datos simbolizmas?

Ji yra susijusi su žiemos saulėgrįža. Dabartiniame mūsų kalendoriuje gruodžio 21-osios arba 22-osios naktis yra pati ilgiausia, o diena – pati trumpiausia. Po to naktis po truputį trumpėja, o diena – ilgėja. Antikinio pasaulio kalendoriuje gruodžio 25-oji buvo tas momentas, kai „šviesa įveikdavo tamsą“ ir diena pradėdavo ilgėti.

Menkai žinoma, kaip ir kada pirmųjų amžių krikščionys paminėdavo Kristaus gimimo šventę, nors kad minėdavo, nereikia abejoti.

Beje, yra išlikęs nežinomo III a. autoriaus veikalas „De pascha computus“, kuriame Kristaus gimimo diena yra įvardyta kovo 28-oji. Šios datos pasirinkimą galime suprasti simbolinio horizonto kontekste: kovo antroje pusėje yra pavasario lygiadienis (arba ekvinokcija), t.y. momentas, kai diena susilygina su naktimi. Nežinomo autoriaus supratimu, Dievas pasaulį turėjo pradėti kurti būtent lygiadienį, o kovo 28-oji, pagal jo naudotą kalendorių, buvo ketvirtoji diena po lygiadienio. Dabar jei paskaitysime Senojo Testamento Pradžios knygoje pateikiamą pasaulio sukūrimo pasakojimą, tai pamatysime, kad ketvirtąją kūrimo dieną Viešpats sukūrė dangaus šviesulius, taip pat ir saulę. Sugretinimas tarp žemei šviečiančių šviesulių ir saulės bei Kristaus yra gana akivaizdus.

Susipažinę su Bažnyčios istorija žino, kad duomenų iš Bažnyčios gyvenimo ypač pagausėja nuo IV amžiaus ir tai, be abejo, yra susiję su krikščionybės legalizavimu Romos imperijoje. Krikščionybės įteisinimas, viena vertus, sudarė palankias sąlygas Bažnyčios liturginio ir intelektualinio gyvenimo vystymuisi, antra vertus, to gyvenimo užfiksavimui rašytiniuose šaltiniuose, pastarųjų perrašymui ir saugojimui. Tad nors kai kurie mokslininkai tvirtina, jog gruodžio 25-oji minima kaip Kristaus gimimo diena jau šv. Hipolito „Komentare apie Danielį“, parašytame pačioje III amžiaus pradžioje, tačiau pirmasis neabejotinas liudijimas apie Kalėdų šventimą gruodžio 25-ąją yra iš IV amžiaus pirmosios pusės. Jį galime rasti iki mūsų dienų išlikusiame IV amžiaus Romos bažnyčios liturginiame kalendoriuje „Depositio martyrum“, iš kurio galima atsekti, jog bent jau 336 metais Kristaus gimimo diena buvo minima gruodžio 25-ąją. Kadangi Roma buvo stiprus liturginis centras, galime padaryti prielaidą, jog ir su ja susijusios krikščionių bendruomenės visame regione laikėsi to paties liturginio kalendoriaus.

Nors šviesos simbolizmas krikščionims buvo natūralus ir priimtinas, jau vien tuo galime aiškinti gruodžio 25 dienos pasirinkimą Kristaus gimimui minėti, tačiau yra keliančių kitų hipotezių.

Tikėtina, kad gruodžio 25-oji buvo pasirinkta nesistengiant kariaut su pagoniškomis šventėmis, bet stengiantis atrasti pagonims suprantamų simbolių ir analogijų skelbiant bei iliustruojant Gerąją Naujieną. Kitaip tariant, gruodžio 25-oji buvo didaktiškai patogi diena paaiškinti pagoniui ką reiškia Kristaus gimimas.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *