1992 m. sausio 7 d.  Baltijos valstybių Taryba Jūrmaloje priėmė kreipimąsi į Nepriklausomų Valstybių Sandraugą dėl buvusios Tarybų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų visiško išvedimo iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos.

1992 m. sausio 5 d. pareiškime pabrėžiama: „Baltijos Valstybių Taryba (BVT) reiškia įsitikinimą, kad santykiai tarp BVT šalių ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių bus grindžiami tarpvalstybinių santykių principais, įtvirtintais JTO įstatuose, Helsinkio Baigiamajame akte, Paryžiaus chartijoje dėl naujosios Europos, kituose visuotinai pripažintuose tarptautiniuose teisiniuose aktuose ir dvišalėse tarpvalstybinėse sutartyse, taip pat bus paremti geros kaimynystės ir bendradarbiavimo tradicijomis“

Pareiškime dėl armijos išvedimo buvo pabrėžiama, kad SSSR kariuomenė ir toliau elgiasi kaip užkariautojais, nepaiso Lietuvos, Estijos ir Latvijos suvereniteto ir įstatymų.

Šioje srityje Lietuvos diplomatija, veikdama kartu su Latvija ir Estija, buvo itin aktyvi. Griežta ir nekompromisinė Lietuvos pozicija dėl Rusijos kariuomenės išvedimo tarptautiniuose forumuose davė rezultatų ir neabejotinai skatino konstruktyvią tarptautinės bendrijos poziciją bei reikiamą dėmesį.

Daugiaplanės veiklos rezultatas buvo 1992 m. rugsėjo 8 d. Maskvoje pasirašytas Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos grafikas. Tuo metu Lietuvoje dar buvo dislokuota 34,6 tūkst. Rusijos kariuomenės karių (5 divizijos, 295 atskiros kovinės ir aptarnavimo paskirties dalys, daliniai ir padaliniai). Buvo sutarta, kad pirmieji Rusijos kariškiai iš Lietuvos pasitrauks dar spalio mėnesį, o galutinai išeis iki 1993 m. rugpjūčio 31 d.

Išvedimo procesas buvo sudėtingas, Rusija dažnai savivaliavo, nepaisė susitarimų, nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų, bandė nelegaliai papildyti karinius dalinius – į juos siuntė naujokų. Nepaisant to, paskutinis sovietinės kariuomenės ešelonas Lietuvos teritoriją paliko 1993 metų rugpjūčio 31 dieną – 23 val. 45 min. išvažiavo iš Kenos geležinkelio stoties.

Derybų su Rusija delegacijos vadovas Č. Stankevičius 15min.lt duotame interviu tikino – lūžis tikrai neįvyko per dieną, tai buvo ilgas ir sudėtingas procesas. Anot Č. Stankevičiaus, kai Lietuva atsilaikė sausio 13-ąją ir Maskvoje žlugo pučas, derybos iš vietos pajudėjo Boriso Jelcino sprendimu: „Tada jau prasidėjo intensyvus pozicijų derinimas. Daugelis Lietuvos nuostatų, dėl kurių negalėjome susitarti iki tol, buvo priimtos.“

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *