Kunigo Vaclovo Aliulio iniciatyva 1989 m. sausio 7 d. sukviestoje ASS atstovų konferencijoje paskelbtas Ateitininkų federacijos atkūrimo Lietuvoje aktas. Taip buvo atkurta Ateitininkų federacija, kurios veikla buvo sustabdyta 1940 metais Kaune. Tais pačiais metais, lapkričio 25–26 d. Vilniaus moksleivių rūmuose vyko Atkuriamasis Ateitininkų federacijos suvažiavimas „Dievas yra meilė!“ Priminsime, kad ateitininkai – tai lietuviška katalikiška jaunimo organizacija, įkurta 1911 m. Į ją priimami mokiniai, studentai, nariais laikomi ir mokslus baigę organizacijos nariai (sendraugiai).
Ateitininkų ženkle vaizduojama tulpė, kuri simbolizuoja dvasinę jaunystę. Penki jos žiedlapiai – penkis ateitininkų principus. Ženklo centre iš trijų linijų, kurios simbolizuoja tris Dieviškasias dorybes: tikėjimą, viltį ir meilę – sudarytas kryžius. Jis simbolizuoja krikščionybę. Kryžiaus centre yra saulė, kuri simbolizuoja tikėjimo šviesą. Ženklo apačioje yra puslankis reiškiantis pasaulį. Dar žemiau yra gediminaičių stulpai, kurie simbolizuoja Lietuvą.
PENKI ATEITININKŲ PRINCIPAI
Katalikiškumas. Ateitininkas turi būti geras katalikas, turi stengtis gyventi taip, kaip Bažnyčia moko.
Tautiškumas. Ateitininkas turi būti geru lietuviu. Jis turi ne tik mylėti Lietuvą, bet kalbėti lietuviškai, pažinti Lietuvos istoriją ir dirbti dėl Lietuvos.
Šeimyniškumas. Ateitininkas turi būti geras šeimos narys. Jis turi gerbti savo tėvus, turi stengtis jų klausyti, jiems padėti. Jis turi mylėti savo brolius ir seseris.
Visuomeniškumas. Ateitininkas turi suprasti, kad jis yra visuomenės narys. Jis turi jausti atsakomybę už kitus, žiūrėti visų bendro gėrio, ir turi gerbi kitų teises ir laisvę.
Inteligentiškumas. Ateitininkas turi siekti aukštų idealų. Jis turi mokytis, turi skaityti, domėtis daugeliu dalykų. Jis turi stengtis išugdyti stiprų charakterį.
Dabartinė Ateitininkų federacijos (AF) pirmininkė Rozvita Vareikienė, paklausta, kas yra ateitininkai šiandien, taip atsako katalikai.lt žurnalistui: „Tai vienintelė Lietuvos jaunimo organizacija, turinti tokias gilias tradicijas ir ilgametę patirtį. Ateitininkų veikla yra įvairiapusė – apima religinę, kultūrinę, socialinę, visuomeninę ir politinę kryptis. Per šimtą metų organizacija yra išbandžiusi įvairias jaunimo veiklos formas, kurias sėkmingai taiko, atsižvelgdama į konkrečias vietos ir laiko sąlygas – vyksta darbas kuopose, akademijose ir stovyklose, organizuojami kursai, savanorystės projektai, ateitininkai suteikia pagalbą ir kitoms organizacijoms.
Esame organizacija, geriausiai žinoma visuomenėje tarp intelektualų, kultūros, švietimo ir akademinės bendruomenės narių dėl mūsų istorijos ir organizacijos narių įnašo į Lietuvos valstybės politinę, kultūrinę ir socialinę raidą bei dėl glaudaus bendradarbiavimo su Katalikų Bažnyčia.
AF turi kuopų ir kitų struktūrinių vienetų tinklą visoje Lietuvoje ir išeivijoje, todėl mūsų veikla pasiekia jaunimą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir kaimo vietovėse, kur jaunimo užimtumas yra labai ribotas. Išeivija pritraukia ir naujosios kartos emigrantus. Džiaugiamės, kad ten kuriasi naujos ateitininkų kuopos.
Ateitininkų organizacija yra Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) narė, palaiko ryšius su Lietuvos skautija, Lietuvos katalikų mokslų akademija, kitomis organizacijomis ir korporacijomis, taip pat su giminingomis kitų šalių organizacijomis, priklausančioms tarptautinių jaunimo organizacijų JECI-MIEC bei FIMCAP tinklams. Tai suteikia ateitininkams galimybę keistis jaunimo veiklos idėjomis ir patirtimi, diskutuoti aktualiomis temomis.
Ateitininkai aktyviai diskutuoja tiek tarptautiniu mastu, tiek ir mūsų šalyje. Vis dažniau ir drąsiau ateitininkai išreiškia savo poziciją viešojoje erdvėje aktualiais organizacijai bei visuomenei klausimais. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais AF labai aktyviai pasisakė už šeimą ir jos sampratą, kuri yra sukuriama sudarius santuoką laisvu vyro ir moters sutarimu.“
2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu yra išskirti kaip ATEITININKŲ METAI.
