1951 m. sausio 22 d. Šiauliuose gimė poetas, vertėjas, visuomenininkas Kornelijus Platelis. Į literatūrą atėjęs iš techninės inžinieriaus specialybės, savo kūryboje pasirėmė moderniąja Vakarų kultūra bei mitologija, kurių citatomis bei parafrazėmis persunkta jo poezija.

Kaip viename interviu prisipažino pats poetas, prie eilėraščių dar studentavimo metais jį pastūmėjo skaudžios patirtys, ypatingai, meilė. Būtent tuomet jis pradėjo skaityti poeziją pats emociškai stipriai ją išgyvendamas ir net nepastebėjo, kaip ėmė „bandyti plunksną“. Paimtas į kariuomenę, tęsė savarankiškas literatūros studijas skaitydamas, rašydamas ir versdamas. O po armijos grįžo su septyniais spaudai parengtais eilėraščių rinkiniais, iš kurių 1980 metais buvo sudėliota pirmoji poeto knyga „Žodžiai ir dienos“.

K. Platelio poetinis laukas bene artimiausias Tomo Venclovos kūrybai, o per jį susitinka ir su moderniąja Vakarų poezija – Ezros Poundo, Thomo Stearnso Elioto, Edwardo Estlino Cummingso, kuriuos pats Platelis ir vertė. Tiek pirmajame, tiek ir vėlesniuose savo rinkiniuose, poetas gilinasi į antiką, renesansą, klasicizmą, iš kurių perima saiko, skonio, grožio sampratą bei siužetus. Jam svarbi tampa racionali vaizdų struktūra, situacijos gilumas, poezija kaip konstruktas, miesto erdvė.

Kaip ir kitiems jo kartos poetams – Antanui A. Jonynui, Vytautui Rubavičiui, Antanui Gailiui, Gintarui Patackui – intelektualioji, sąmonės vaizdinių poezija, literatūriniai apmąstymai tapo priebėga nuo tuometinės politinės santvarkos.

Poetas prisipažįsta, kad jo kūrybos ašis – savistaba – vienintelis pasaulio pažinimo būdas: „Pažinimas, kurį teikia knygos ar studijos niekada nebus „pilnas“ ir „tikras“, ji tyrimas neapims ir pažįstančiojo. Be to, ką gi daugiau stebėti, jei ne save?“

Gyvendamas ir dirbdamas Druskininkuose, jis užmezgė santykius su tuo metu Druskininkuose gyvenusiais poetais Vytautu Blože, Nijole Miliauskaite, Sigitu Geda, Antanu Dambrausku, kurie tapo ir mokytojais, ir artimais bičiuliais. Tikėtina, kad iš šių draugysčių išsivystė ir iki šių dienų tebegyvuojantis tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“, užgimęs 1990 metais.

K. Platelis buvo ir aktyvus Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvių PEN centro narys, iki šiol tebevadovauja Lietuvos meno kūrėjų asociacijai, 1998–2000 m. buvo Lietuvos švietimo ir mokslo ministru. 1996 m. už knygą „Prakalbos upei“ tapo Poezijos pavasario laureatu, 2002 m. jam įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Evgenios Levin nuotrauka

Comments are closed.