1985 m. sausio 31 d. Bad Godesberge, Vakarų Vokietijoje, mirė Jazepas Urdzė, evangelikų liuteronų kunigas, išeivijos bažnyčios senjoras, ilgametis Pabaltijiečių krikščionių studentų sąjungos vadovas.

Gimė Jazepas Urdzė (Jāzeps Urdze) 1909 m. rugsėjo 7 d. Gaudaičiuose (Akmenės vls.) ūkininkų šeimoje. 1929 m. baigęs Mintaujos gimnaziją, pradėjo teologijos studijas Latvijos universitete Rygoje, nuo 1932 m. jas tęsė Evangelikų teologijos fakultete Lietuvos universitete Kaune, kurį baigė 1936 m. Aktyviai dalyvavo studentiškų organizacijų veikloje, 1938 m. atstovavo Lietuvai pasauliniame ekumeniniame suvažiavime Amsterdame.

Bažnyčios suvažiavime Annaberge, Vakarų Vokietijoje, 1980 m. iš kairės: kunigas Rudolfas Vymeris, garbės senjoras Adomas Gelžinius, senjoras Adolfas Keleris, senjoras Ansas Trakis ir vicesenjoras Jazepas Urdzė.

Dar studijuodamas, Jazepas Urdzė pradėjo tarnauti kunigo padėjėju Skuodo evangelikų liuteronų parapijoje, 1937 m. buvo ordinuotas kunigu. Tais pačiais metais Biržų evangelikų liuteronų bažnyčioje susituokė su Vera Štrausaite iš Šarkės dvaro, Mažeikių apskrities. Šeima susilauks šešių vaikų.

Biržų evangelikų liuteronų parapijoje Jazepas Urdzė kunigavo iki 1941 m., kai iš sovietų okupuotos Lietuvos su šeima „repatrijavo“ į Vokietiją. Apsistojo Rytų Pomeranijoje, čia Jazepas Urdzė iki 1945 m. kunigavo Dramburgo apskrities Kalyso miestelyje (vok. Kallies, dab. Pamario Kališas, Lenkija), kartu aptarnavo ir dar trylika vietos parapijų, kurių kunigai buvo pašaukti į karinę tarnybą. Po karo kunigas Jazepas Urdzė kurį laiką tarnavo Liubeko evangelikų liuteronų katedros pamokslininku, o netrukus ėmė rūpintis lietuvių pabėgėlių sielovada šiaurės Vokietijoje, telkti Baltijos šalių jaunimą, ypač studentiją. Siekdamas plėsti pastarąją veiklą, kunigas Jazepas Urdzė su šeima 1949 m. persikraustė į Hangelarą, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje.

Dar 1947 m. kunigo Jazepo Urdzės iniciatyva buvo įsteigta ekumeninė Pabaltijiečių studentų krikščionių sąjunga, vienijusi skirtingų konfesijų lietuvių, latvių ir estų išeivijos studentišką jaunimą. Organizacija buvo suformuota 1947 m. birželio 30 d. Rendsburge, Šlėzvigo-Holšteino žemėje, liepos 4 d. kunigas Jazepas Urdzė išrinktas jos generaliniu sekretoriumi (šias pareigas jis eis iki 1985 m.). Pirmasis visuotinis Pabaltijiečių studentų krikščionių sąjungos suvažiavimas įvyko Rendsburge 1947 m. lapkričio 3-7 d. Netrukus sąjunga užmezgė glaudžius ryšius su nuo 1895 m. gyvuojančia Pasaulio studentų krikščionių federacija (WSCF). Tuo tikslu dar 1947 m. vasarą kunigas Jazepas Urdzė lankėsi Šveicarijoje ir susitiko su federacijos vadovais. Federacijai padedant, 1949 m. Hangelare, netoli Bonos, buvo įrengti Sąjungos namai. 1952 m. jie persikėlė į Pabaltijiečių studentų krikščionių sąjungos įsigytus Anabergo rūmus Bonos priemiestyje Bad Godesberge, čia įrengtas studentų bendrabutis, suvažiavimų salės. Anabergo studentų namų vyriausiuoju reikalų vedėju ir suvažiavimų organizatoriumi kunigas Jazepas Urdzė buvo iki pat mirties. Baltijos šalių išeivijos veikla čia telkiasi iki šiol.

Grupė kunigų 1982 m. garbės senjoro Adomo Gelžiniaus aštuoniasdešimtmetį švenčiant. Iš kairės: Martynas Klumbys, garbės senjoras Adomas Gelžinius, senjoras Jazepas Urdzė, Mikas Klumbys ir Fricas Skėrys.

Įsteigus lietuvišką Vasario 16-osios gimnaziją, kunigas Jazepas Urdzė iki 1974 m. ėjo jos evangelikų kapeliono pareigas, nuo 1968 m. buvo gimnazijos kuratoriumo narys.

1955 m. kunigas Jazepas Urdzė buvo išrinktas išeivijos Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios vicesenjoru ir šias pareigas ėjo iki 1981 m. Nuo 1969 m. pradėjo reguliariai lankytis Lietuvoje ir Latvijoje, stengėsi įvairiapusiškai paremti sovietų priespaudą kenčiančias parapijas, padėjo Lietuvos ir Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčioms užmegzti ryšius su  pasaulinėmis liuteronų organizacijomis. Viešėdamas tėvynėje, kunigas Jazepas Urdzė taipogi siekė bendrauti su kultūros žmonėmis, rašytojais. Jo pastangomis Anaberge įsikūrė lietuvių ir latvių literatūros būreliai. Nuo 1973 m. lietuvių kalba leistas metraštis „Annabergo lapelis“  (ėjo iki 1992 m.), analogiškas leidinys leistas ir latvių kalba, o 1983–1989 m. leistas plačiajai Vokietijos visuomenei skirtas Pabaltijiečių studentų krikščionių sąjungos metinis leidinys vokiečių kalba „Baltisches Jahrbuch“.

1981 m., susilpnėjus ilgamečio Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios Vokietijoje senjoro kunigo Adolfo Kelerio (1906–1983) sveikatai, senjoro pareigas perėmė kunigas Jazepas Urdzė. 1983 m. liepą jis dalyvavo išeivijos Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios Sinode Čikagoje.

Kunigas senjoras Jazepas Urdzė mirė 1985 m. sausio 31 d. savo namuose Anaberge, Bonos priemiestyje Bad Godesberge, patyręs širdies smūgį. Iškilmingai palaidotas vasario 6 d. Bad Godesbergo centrinėse kapinėse. Laidotuvių apeigos vyko trimis kalbomis: lietuviškai joms vadovavo kunigas Fricas Skėrys (1919–1994), latviškai – velionio brolis, išeivijos Latvių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Paulis Urdzė (1920–1985), vokiškai – velionio žentas, kunigas Rolfas Amlingas. Atsisveikinimo žodžius tarė Pasaulio Liuteronų Sąjungos vokiečių tautinio komiteto įgaliotinis Vakarų Vokietijoje, Bažnyčios tarėjas, kunigas Edmundas Ratzas, išeivijos Estų evangelikų liuteronų bažnyčios vardu probstas Toomasas Põldas iš Bylefeldo, išeivijos Latvių evangelikų liuteronų bažnyčios vardu probstas Elmaras Rozitis iš Eslingeno, Lietuvių katalikų sielovados ir kunigų vardu kunigas dr. Konstantinas Gulbinas, taipogi kalbėjo Vasario 16-osios gimnazijos direktorius Andrius Šmitas, Pabaltijiečių studentų krikščionių sąjungos prezidentas dr. Andrius Kenigis ir kiti.

Pagrindinėje nuotraukoje Anabergo rūmai, su kuriais itin glaudžiai susijusi kunigo Urdzės veikla. 2013 m.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *