Kaip paprastais būdais sumažinti stresą, nerimą, depresiją ir, galbūt, net pagerinti atmintį? Pasivaikščioti miške! Harvardo universiteto tyrimai įrodė: buvimas šviežiame ore padeda esant nuotaikos sutrikimams.

Su amžiumi nuotaikos sutrikimų rizika didėja. Vyresni žmonės susiduria su nepastebimais gyvenimo pokyčiais: sveikatos sutrikimais, artimųjų netektimi ar išėjimu į pensiją. Ne visi pasirengę kreiptis pagalbos į terapeutus ir gerti vaistus, todėl buvimas gamtoje – vienas iš geriausių būdų savireguliacijai.

Mūsų smegenys ir gamta

Tyrimais įrodyta, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp laiko, praleisto gamtoje, ir streso lygio, depresijos bei nerimo sumažėjimu. Tiesa, kol kas nėra iki galo aišku, kodėl būtent pasivaikščiojimai sukelia tokį stiprų teigiamą psichologinį efektą.

2015 m. atliktame tyrime mokslininkai lygino sveikų žmonių smegenų aktyvumą po maždaug pusantros valandos trukusio pasivaikščiojimo gamtoje ir mieste. Pastebėta, kad pasivaikščiojus miške, gamtoje, dalyvių smegenų prieškakčio (prefrontalinės) žievės aktyvumas sumažėdavo – ši dalis aktyvuojasi tada, kai nerimaujame ir patiriame neigiamas emocijas, taip pat, sergant depresija.

Tačiau buvimas gamtoje duoda daug daugiau. Tai savotiška terapija. Pavyzdžiui, raminantys gamtos garsai ir tyla mažina kraujo spaudimą ir streso hormono kortizolio lygį. Būdami gamtoje galime susikoncentruoti į tai, kas malonu, gera, tad nerimas pamažu traukiasi, mintys nustoja beprasmiškai suktis kaip voverė rate.

Įsileisti gamtą į namus

Ką daryti, jei neturite galimybės pasivaikščioti lauke? Pasirodo, panašu efektą gali duoti gamtos garsų klausymasis. 2017 m. „Scientific Reports“ svetainėje publikuoto tyrime ataskaitoje pažymima, kad magnetinio rezonanso skaneriu stebėtas žmonių smegenų aktyvumas, klausantis įrašytų gamtos garsų.

Klausantis gamtos garsų, dėmesys fokusuojamas į išorę – taip, kaip būna ir pasivaikščiojimo metu, arba, tarkim, dienos metu, kai svajojame. Dirbtiniai, nenatūralūs, miesto garsai fokusą nukreipia į vidų – taip pat nutinka ir kai nerimaujame.

Rasti savo vietą

Kiek laiko praleisti lauke? Mums naudingas ir trumpiausias į manomas laikas pasivaikščiojimui miške, kad ir 20–30 minučių tris dienas per savaitę. Svarbiausia, kad gamta, buvimas lauke, miške, taptų natūralia jūsų gyvenimo būdo dalimi.

Formatas taip pat gali varijuoti: nuo kasdienių pasivaikščiojimų parke iki savaitgalio išvykų į tikrą mišką… Buvimą gamtoje galima derinti ir su aktyvia fizine veikla, sportavimu, važinėjimu dviračiais ir pan.

Parkas, miškas, laukas, pajūris – landšaftas taip pat neturi skirtumo. Žinoma, daugiau teigiamų emocijų patirsite, jei vaikščiosite ten, kur jums patinka, malonu. Svarbiausia – tikslas: atsitraukti nuo psichiką stimuliuojančių miesto sąlygų ir apsupti save, it švelnia antklode, gamta.

Ir visai nebūtina eiti vienam. Pasiimkite šunį, pasikvieskite draugų, suorganizuokite žygį. Įrodyta, kad psichiką teigiamai veikia ir grupiniai pasivaikščiojimai. Tyrimai patvirtina, kad žmonėms, neseniai išgyvenusiems didelį stresą (liga, darbo netekimas, artimojo mirtis), grupiniai pasivaikščiojimai buvo net efektyvesni. Gamta gali ir daro mums stiprų poveikį, ypač mūsų psichinei būsenai, todėl naudokimės tokia ant padėkliuko mums pateikta „pirmąja pagalba“ – pasivaikščiojimu miške.

Parengė J. Lūžaitė-Kajėnienė

Comments are closed.