2000-ųjų vasario 1 d. Lietuvoje įsigaliojo „Liustracijos įstatymas“, kuriuo buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Tai padariusiųjų duomenys įslaptinami ir saugomi 75 metus.
Asmenims, kurie nuslėpė savo praeitį, susietą su sovietinio saugumo tarnybomis, grėsė paviešinimas bei kai kurie profesinės veiklos apribojimai.
1991–1992 metų laikotarpiu tokia galimybė taip pat buvo sudaryta, pateikiant duomenis Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.
Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.
Liustracijos komisijos duomenimis apie savo bendradarbiavimą su slaptosiomis sovietų tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
2018 metų sausį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sausį baigė skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis. Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.
Dabartinis Liustracijos įstatymas numato kai kurias išimtis. Jei savo praeitį atskleidęs asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi ir apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.
2018 metais Lietuvos žvalgyba, pristatydama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, pareiškė, kad Rusijos saugumas yra nusitaikęs į buvusio bendradarbiavimo su sovietų KGB nedeklaravusius valstybės tarnautojus, tam naudoja Rusijos archyvuose saugomą informaciją.
Tiek 2018, tiek ir 2019 metais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) svarstytos Liustracijos įstatymo pataisos siekiant išslaptinti prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes, tačiau tam nebuvo pritarta.
