2019 metais Lietuvos fotografijos, o taip pat ir mūsų šalies istorija pasipildė nauja, unikalia medžiaga – iki tol visiškai nežinomo Dzūkijos fotografo Antano Zenkevičiaus negatyvais, darytais nuo praėjusio amžiaus penktojo dešimtmečio vidurio iki devintojo dešimtmečio vidurio.

Antanas Zenkevičius gimė 1925 m. Tamuliškių kaime, Krokialaukio valsčiuje, Alytaus apskrityje. Mokėsi Krokialaukio mokykloje, kur baigė šešis skyrius. Vėliau mokėsi Alytaus amatų mokykloje staliaus amato. Po ankstyvos tėvo mirties, Antanui – vyriausiam šeimos vaikui – teko rūpestis padėti mamai užauginti keturis jaunesniuosius brolius ir tris seseris. Kadangi buvo nagingas, namuose turėjo dirbtuvę, kurioje gamino lovas, spintas, stalus, taburetes, komodas ir net karstus bei kryžius.

Tačiau labiausiai visoje apylinkėje jis išgarsėjo kaip geras fotografas. Savarankiškai išmokęs šio meno, A. Zenkevičius fotografuodavo ne tik savo šeimyną, tačiau ir vestuves, laidotuves, kolūkio darbus, kultūros namų artistų pasirodymus, fiksavo kaimo, šeimų gyvenimo akimirkas. Ši veikla buvo papildomas pajamų šaltinis, mat susikūrus kolūkiams, atlyginimas už darbą buvo labai menkas. Didžiąją fotografo archyvo dalį sudaro plačiajuosčiai 6×9 cm. arba 6×6 cm. negatyvai.

Sovietmečiu A. Zenkevičius kolūkyje dirbo brigadininku, statybų inžinieriumi, statė karvių kompleksus, dirbtuves, gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus. Suspėjo visur: dainavo ir grojo akordeonu per šventes, giedojo laidotuvėse, bažnytiniame chore, dalyvavo bažnyčios tarybos darbe.

Jo fotografijose daugiausia įamžintas kasdienis žmonių gyvenimas virsmo laikotarpiu – sovietinės okupacijos pradžioje. Iš šio meto pagrindiniai mus pasiekiantys fotografiniai naratyvai yra du: partizanų nuotraukos bei propagandiniai vaizdai iš tuometinės spaudos. Tuo tarpu A. Zenkevičius savo objektyvą kreipia į žmogaus, šeimos ir bendruomenės gyvenimą – tuos, kurie liko gyventi naujame laike ir prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Tai gyvenimas iš vidaus, toks, koks buvo – vargingas, sunkus, dramatiškas, o kartu ir pulsuojantis gyvybe.

A. Zenkevičius mirė 2007 metais. Jo negatyvų archyvą dukra Daiva Zenkevičiūtė-Kalasauskienė padovanojo Alytaus kraštotyros muziejui.

Šioje publikacijoje atrinktos 1951–1955 metų laikotarpio fotografijos.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *