Labai tikiuosi, kad Vilniaus knygų mugė vėl suburs dešimtis tūkstančių knygų skaitymo, vartymo, jų kvapo ir istorijų bei paveikslėlių išsiilgusių skaitytojų. Šia proga siūlau jums naujų vaikiškų knygų paruoštuką – labai patariu bent užmesti akį į šias knygas, tikrai tikiu, kad tarp jų atrasite savąją.

M. Kujanpaa. Slaptas Emos noras (vertė A. Krilavičienė). – Vilnius: Gelmės, 2019. 158 p.

„Paribi istorijų“ serijai priklausančioje knygoje pasakojama apie vienuolikametę Emą, svajojančią gyventi taip, kaip jos bendraamžiai. Kol kas mergaitei tai atrodo nerealu, mat Emos mama – narkomanė, Ema įpratusi bijoti, nepaisyti savo norų, nieko neprašyti, o tiesiog bandyti išgyventi. Todėl kai atsiranda pas niekada gyvenime nematytus senelius, Emai tenka mokytis daugybės bendravimo niuansų iš naujo – pasitikėti, išmokti norėti ir paprašyti, nebijoti ieškoti draugų ir jaustis reikalingai. Į naują Emos gyvenimo etapą daugybę spalvų įneša senelių kaimynystėje apsigyvenę naujakuriai su dviem panašaus amžiaus dukromis. Ema svajoja susidraugauti su vyresniąja, Selma, tačiau ši paskendusi smuikavime ir Emos nepripažįsta. Galbūt ir dėl to, kad Ema nemoka būti savimi, tik nuolat kartoja, ką daro ir kam pritaria Selma. Daug lengviau viskas pradeda klostytis, kai Ema pradeda puoselėti draugystę su kaimynų mažesniąja Astrida, kuri tokia pašėlusi, gyvybinga ir visur esanti, kad sugeba išjudinti sustingusią Emos širdį. Ar Emai pavyks patirti bendrumo jausmą, ar ji išmoks jaustis verta, kaip viskas keisis, kai vieną dieną prie senelių namų vėl pasirodys narkomanė mama?..

Lietuvoje suomių vaikų literatūra vis dažniau verčiama ir leidžiama. Literatūrine prasme, matyt, ji nėra kažkuo ypatinga, išskirtinė, daugiasluoksnė ir pan. Tačiau suomiai nebijo kalbėti vaikams ir su vaikais apie sudėtingas temas, santykių raizgalynes ir jausmus. Tai yra ir šios knygos stiprybė.

N. Kostinienė, Ž. Mikailienė, L. Itagaki. Vilniaus rūmai ir jų šeimininkai. – Vilnius: Tikra knyga, 2019. 74 p.

Šioje patrauklioje knygoje, komiksiškai pasakojama apie Vilniaus miestą, tiksliau, jo rūmus, apie kuriuos sukosi visas čia gyvenusių didikų gyvenimas. Knygą parašė dvi istorikės, o nupiešė puikiai Lietuvoje žinoma ir pasaulyje įvertinta dailininkė Lina Itagaki.

Manau, knyga nesiekta perteikti visos istorijos, atrinkti tik įdomiausi perliukai, be to, jie pateikiami šmaikščiai, knygoje netrūksta dialogų, juokingų detalių, smagių faktų. Didingi valdovai sužmoginami ir net iš jų pasijuokiama… Viskas prasideda, žinoma, nuo Mindaugo, tada seka Gedimino sapnas ir taip iki pat dienų, kai buvo nuspręsta Valdovų Rūmus atstatyti… Paskaitę knygą, vaikai sužinos ir apie valdovų mylėtus augintinius, maistą per puotas ir laisvalaikio užsiėmimus.

Tai tikrai prasminga, vertinga ir labai graži knyga. Beje, visai prieš pat mugę laimėjusi Kultūros ministerijos skelbtą gražiausios metų knygos konkursą.

Z. Tucker, Z. Persico. Greta ir milžinai (vertė Ž. Andriūnienė). – Vilnius: Alma littera, 2020. 32 p.

Tai knyga, kuri įkvėpta pasaulyje šiandien turbūt labiausiai žinomo paauglės, klimato kaitos aktyvistės Gretos Thunberg siekio išgelbėti pasaulį. Labai įdomus pasirinkimas, nes tai paveikslėlių knyga – didelio formato, su daug paveikslėlių ir minimaliai teksto, tad iššūkis nemenkas: mažam vaikui papasakoti apie pasaulio grožį ir kaitą į blogąją pusę.

Knygoje pasitelkta įdomu metafora – milžinų, kaip gamyklų statytojų, milžinų kaip miško kirtėjų, milžinų, kurie nesigaili to, ką sunaikina ir negalvoja, kodėl. Bet galvoja Greta, galvoja ir kiti vaikai. Jie dar girdi, ko prašo miškas, žvėreliai, gamta.

Išties graži knyga pasikalbėti su vaikais rimta tema.

D. Walliams. Ledo pabaisa (vertė E. Ferdmanaitė). – Vilnius: Tyto Alba, 2020. 494 p.

Jau kurį laiką svarsčiau, kada gi pasirodys nauja Waliamso knyga? Nors lietuvių kalbos mokytoja neleido mano penktokei skaityti šio autoriaus knygų, neva tai „neprasminga literatūra“, aš visgi lieku prie nuomonės, kad Waliamso knygos gerokai skiriasi nuo visokių ten nevykėlių ir prietrankų tipo knygiūkščių. Man jis daug artimesnis R. Dahl‘iui, kuris lygiai taip pat – nors nevengia juokų ir nesąmonių, bet išlaiko moralą, knygose svarbus siužetas ir gėrio bei blogi kova.

Taigi, apie ką naujoji pasaulio vaikų taip pamėgto rašytojo knyga?

Vaizduojamas XIX a. pabaigos (karalienės Viktorijos) laikų Londonas. Pagrindinė veikėja – našlaitė Elzė, gyvenanti prieglaudoje. Vieną dieną Elė pabėga, ir vienintelė jos naujojo gyvenimo „šviesa“ – Gamtos istorijos muziejus ir jame dirbanti valytoja Dotė. Ir čia staiga muziejus sulaukia ypatingo „eksponato“ – mamuto, kurį Elzė tuojau pat sumano atgaivinti. Mamutui atgijus prasideda didysis Elzės gyvenimo nuotykis.

Waliamsas ir vėl šmaikštus, nenuobodus, netikėti vingiai, daugybė siužeto linijėlių, moralas ir net šiek tiek įdomybių ne tik apie mamutus, bet ir apie karalienės Viktorijos laikų Londoną. Beveik 500 psl. knyga-iššūkis tikrai neprailgs.

Dž. London. Protėvių šauksmas (vertė V. Traškevičiūtė) – Vilnius: Gelmės, 2019. 124 p.

1903 m. parašyta gerai žinomo amerikiečių rašytojo apysaka – nedidelė, bet išties išskirtinė, paties rašytojo patirtimi paremta.

Knygos centre – įspūdingas šuo Bekas, kuris netikėtai netenka savo namų ir šeimininkų bei yra parduodamas aukso ieškotojams. Čia prasideda naujas Beko gyvenimas, kur reikia kovoti už save, išlikti budriam konkurencijoje su kitais šunimis dėl maisto ir išgyvenimo apskritai. Knygoje atrasite ne vieną tikrai žiaurią ir skausmingą sceną, tačiau svarbiausia tai, kad visgi pro visas ūkanas ir tamsas daug ryškiau ir stipriau prasišviečia šviesi, besąlygiška šuns meilė žmogui.

Tai tikra literatūra, įkvėpta odės gyvenimui, gyvenimo šviesų paieškoms. Tokias knyga niekada nevėlu ir ne per anksti skaityti. Balzamas širdžiai ir akims.

M. Parr. Vartininkas ir jūra (vertė A. Guigaitė). – Vilnius: Alma littera, 2020. 256 p.

Visai neseniai skaitėme pirmąją šios autorės knygą lietuviškai – „Vaflines širdeles“. Tada rašiau, jog tai puiki puikutėlė knyga apie du draugus – mergaitę Leną ir berniuką labai keistu vardu Trilė. Gyvena jie užkampiose Sudužusiose Matildiškėse, yra kaimynai ir klasiokai (Lena – vienintelė mergaitė klasėje), ir nuostabūs kasdieniško gyvenimo scenarijaus „kai nėra ką veikti, sugalvokim kai ką įdomaus“ autoriai.

Šįkart nuotykiai vyks jūroje, pačiame tikriausiame laive – kovoti reiks ne tik vieniems su kitais, bet ir su gamtos stichijomis. Nuostabi knyga 7–11 metų vaikams: puikus stilius, pasakojimas, moralas ir kiek kitoks vaikystės pasaulis  –  pašėlęs, fantastiškas, emocingas ir nepaprastai įvairus.

A. Shepherd. Berniukas, kuris augino drakonus (vertė D. Grėbliūnas). – Vilnius: Tyto Alba, 2020. 222 p.

Pagrindinis knygos veikėjas – Tomas ir jo augintiniai. Sakysite, kas čia tokio, dabar daug vaikų turi augintinius, jiems leidžiama laikyti net driežą ar tarantulą. Bet Tomas augina… drakonus. Keisčiausia, kad pirmasis drakonas išsirito iš vaisiaus, kurį Tomas parsinešė iš senelio sodo. Vaikui rūpesčių tikrai netrūksta, nes kaži ar atrasite bent vieną patarimų knygą ar maisto parduotuvę drakonams. Tačiau tai tik pradžia – senelio sode keistasis medis turėjo ir daugiau vaisių… Ar ir iš jų išsiris drakonai?

Knyga parašyta šmaikščiai, skaityti lengva ir nesudėtinga, vietomis primena patarimų leidinį, tačiau visgi lieka daug vietos nuotykiams ir linksmybėms. Lengvas, neįpareigojantis skaitinys skaitymo įgūdžiams tvirtinti.

A. Mulligan. Šuo (vertė K. Vaupšaitė). – Vilnius: Baltos lankos, 2019. 254 p.

Tai jau antroji šio rašytojo knyga lietuviškai. Pirmoji, „Šiukšlės“, tikiu, atrado savo skaitytojų būrį (nepaprastai jaudinanti istorija buvo ir ekranizuota), tad net neabejoju, kad ir ši bus pastebėta. Autorius įvertintas ir pastebėtas ir savo šalyje.

Svarbiausia knygos tema, vėlgi, kaip ir Dž. Londono aukščiau aprašytoje knygoje – šuns ir jo šeimininko meilė. Tik čia šuo vardu Voras yra nepaprastai smalsus, jis apverčia savo šeimininko (berniuko) gyvenimą ir jam vis nepavyksta prisitaikyti, laikytis taisyklių .Tai taip sudėtinga, kad šuo pradeda abejoti, ar šeimininkas tikrai jį myli, gal geriau laimės ieškoti kitur?

Voro ir Tomo laukia daugybė išbandymų, išsiskyrimų ir paieškų, tačiau jiems abiems teks įveikti ilgą ir sudėtingą draugystės, meilės, pasitikėjimo vienas kitu kelionę.

Visi gyvenime bijome likti atstumti, tai baimė, kuri veikia daugybę žmonių ir jų santykių. Tačiau knyga įkvepia nenuleisti rankų, nesvarbu, kokio amžiaus esi. Tik viltis ir tikėjimas, pasitikėjimas yra tikrieji gyvenimo varikliai, ir jeigu remsimės jais, mūsų pasaulis tikrai nežlugs.

Tai jautri, nepaprastai įdomi istorija apie… namus. Apie poreikį būti mylimam ir reikalingam. Autoriaus pasirinktas temos atskleidimo kelias – berniuko ir jo šuns draugystė. Įkvepia. Sukelia šiurpuliukus.

M. Vaicenavičienė. Kas yra upė (vertė D. Norkūnas). – Vilnius: Tikra knyga, 2019. 48 p.

Jums tikrai nepasivaideno – tai lietuvių autorės knyga, kuri… išversta į lietuvių kalbą. Skamba absurdiškai? Viskas paprasta – ši knyga pirmą kartą parašyta ir išleista buvo ne Lietuvoje. Monika Vaicenavičienė – tarptautiniuose konkursuose įvertinta iliustratorė ir paveikslėlių knygų autorė. Ši knyga, kaip matyti iš viršelio, jau yra pelniusi 6 pasaulinius apdovanojimus.

Šią savo knygą autorė parašė ir nupiešė tardamasi su savo bičiuliais geografais. Knyga ypatingo formato, grožio ir… tėkmės. Ji visa tokia tekanti, kaip ir tos upės, apie kurias čia rašoma. Nugarėlėje rašoma: „upės išsiuvinėja pasaulį margiausiais raštas, sudygsniuoja istorijas, supina kartu įvairiausias vietoves, laikus ir žmones. Jų srovės gali mus nuplukdyti į tolimiausias vietas, suburti ir atgaivinti. Upės ramina, gąsdina, įkvepia, neleidžia užsimiršti.“ Labai poetiškas ir jautrus upės kaip fenomeno pristatymas.

Upė knygoje parodoma ir kaip atmintis, ir kaip susibūrimo vieta, siūlo gija, ir kelionė, kvapas, gelmė… Tiek daug ir tokių talpių upės vaizdinių. Nepatingėkite paplaukti su knygos upe, tikiu, kad atrasite tai, apie ką dažnai tik nujaučiame, bet nemokame įvardinti. Tokios knygos nugula mūsų širdyse ir savo vaizdiniais, tarsi siūleliais įsitvirtina mūsuose suvisam.

M. Haig. Ivė ir gyvūnai (vertė G. Auškalnis). – Vilnius: Tyto alba, 2020. 264 p.

Dar vienas mums jau pažįstamas autorius – jo parašytą „Kaip Kalėdų berniukas tėčio ieškojo“ skaičiau nepaprastai susidomėjusi ir įsitraukusi, labai įdomi, jautri, kitokia Kalėdų Senelio interpretacija.

Šioje knygoje pasakojama apie 11-metę Ivę, kuri gali… girdėti, ką galvoja gyvūnai. O kartais jai pavyksta perduoti gyvūnams, ką galvoja ji pati. Nepajudindama lūpų ir neišleisdama nė garselio. Viskas būtų gražu ir jau galėtume dėti tašką, tačiau visa esmė, kad tėtis Ivei neleidžia ne tik naudotis šiuo gebėjimu, bet ir niekam apie tai pasakoti, tai kažkaip susiję su žuvusia Ivės mama. Viskas pasidaro labai painu, kai Ivė sugalvoja išgelbėti zoologijos sodo gyvūnus.

Autorius pabaigoje sako, kad jo istoriją įkvėpė jauni žmonės, kurie užsispyrę ir nepaliaujamai siekia apsaugoti žmones, gyvūnus ir aplinką, kurioje mes gyvename. Taip pat ir Greta Tunberg. Taigi, knyga kalba apie žymiai gilesnius dalykus nei koks „Daktaras Dolitlis“, šia knyga siunčiama žinutė mums visiems, kurie galime būti Ivėmis savo gyvenamojoje aplinkoje – tik čia mums nereikia jokių talentų ar stebuklingų gebėjimų – užtektų vien meilės ir atjautos.

M. Marcinkevičius. Kaip pelėdžiukas iš namų pabėgo. – Vilnius: Alma littera, 2020. 40 p.

Dar viena patiems mažiausiems skirta knygelė.

Pasitaiko dienų, kai nei namai, nei tėvai nemieli… Ir galvoje sukasi mintys, kaip būtų puiku nuo visų pabėgti… Taip atsitiko ir mažajam pelėdžiukui. Viską metęs, jis patraukė pats sau vienas į girią nuotykių ieškoti. Bėgiojo, paikiojo, medžiojo, kol… atrado geriausią draugę! Tiesa, iš pradžių netyčia ją suvalgė.

Šmaikšti eiliuota pasakaitė, ir jaukios Agnės Nananai iliustracijos.

S. Paltanavičius. Kaip miega gyvūnai? – Vilnius: Tyto Alba, 2020. 40 p.

Rašytojas, gamtininkas, fotografas Selemonas Paltanavičius žinomas kaip itin sumanus ir sugebantis vaikus gamtos temomis sudominti autorius. Nesuvardinsiu visų jo knygų ir apdovanojimų, jų jau daugybė, ir pačių įvairiausių: nuo pažintinių, enciklopedinių iki grožinių.

Ši, naujoji knygelė, taip pat apie gyvūnus, tačiau labai įdomiu, smalsiu ir vaikišku rakursu – bent jau aš tikrai negalėčiau taip detaliai ir jaukiai atsakyti, kaip miega kai kurie gyvūnai. Taigi knygelė skirta miego temai – juk gyvūnams poilsis ir miegas, sako autorius, lygiai taip pat svarbus kaip ir mums. Kas snaudžia, o kas miega po keliolika valandų per parą – kviečiu pasidairyti kartu su autoriumi. Patikėkite, yra dėl ko nustebti. O galbūt net ir kažko gero iš tų gyvūnų pasimokyti. Jaukius tekstus lydi dar jaukesnės ir šiltos kaip saldus miegelis Marijos Smirnovaitės iliustracijos.

Skaitė ir aprašė J. Lūžaitė-Kajėnienė

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *