Prieš 120 metų gimė Jurgis Brūvelaitis, Mažosios Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas, spaudos bendradarbis, vienas iš Klaipėdos krašto Šaulių sąjungos vadovų.

Jurgis Brūvelaitis gimė 1900 m. vasario 24 d. Dinviečiuose (Dirvupių vls., Klaipėdos aps.). Aktyviai dalyvavo jaunimo veikloje, mokėsi Tauragės mokytojų seminarijoje.

XX Klaipėdos šaulių rinktinės valdyba ir štabas. Iš kairės pirmoje eilėje sėdi: Jurgis Lėbartas, vado padėjėjas A. Žemaitaitis, valdybos pirmininkas Jonas Vanagaitis ir rinktinės vadas Jurgis Brūvelaitis, 1930 m. (LCVA).

1919 m. Jurgis Brūvelaitis buvo išrinktas Mažosios Lietuvos jaunimo draugijų sąjungos „Santara“ sekretoriumi, per jį Lietuvos Šaulių sąjunga palaikė ryšius su lietuvininkų jaunimo organizacijomis, o netrukus paskyrė slaptos šaulių grupės vadovu. Nuo 1921 m. lapkričio 1 d. Jurgis Brūvelaitis buvo Lietuvos Šaulių sąjungos 5-osios partizanų grupės Klaipėdos krašte vadas. 1922 m. rugsėjį „Santara“ išrinko valdybą (Jurgis Brūvelatis, Vilius Šaulinskis, Jurgis Plonaitis), kuri vėliau tapo Lietuvos šaulių Klaipėdoje organizaciniu branduoliu.

Jurgis Brūvelaitis buvo 1922 m. gruodžio 18 d. Klaipėdoje įkurto Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto narys – reikalų vedėjas, 1923 m. sausio 9 d. prasidėjus Klaipėdos krašto sukilimo operacijai, buvo paskirtas Šilutės apskrities komendantu. Po sėkmingai pasibaigusios operacijos jam buvo pavesta Klaipėdos krašte organizuoti Lietuvos Šaulių sąjungos 20-ąją rinktinę, jai Jurgis Brūvelaitis vadovavo iki 1934 m. gruodžio, redagavo Šaulių sąjungos laikraščius „Klaipėdos sargą“ (1924 m.) ir „Klaipėdos garsą“ (1926–1927 m.), dirbo valstybės tarnautoju. 1928 m., minint Lietuvos Respublikos dešimties metų jubiliejų, buvo apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu.

Nuo 1932 m. gegužės iki 1935 m. rugsėjo Jurgis Brūvelaitis buvo Klaipėdos krašto IV seimelio narys, o nuo 1934 m. gruodžio 4 d. iki 1935 m. lapkričio 27 d. – Direktorijos pirmininkas.  Tuo metu Kaune vykstant Klaipėdos krašto nacių partijų bei smogikų vadų teismui, o hitlerinei Vokietijai plėtojant antilietuvišką propagandą, provokiškas seimelis 1935 m. balandžio 16 d. Jurgio Brūvelaičio vadovaujamai Direktorijai pareiškė nepasitikėjimą ir tų pačių metų lapkritį, po rugsėjo pabaigoje įvykusių V seimelio rinkimų, Direktorija buvo atstatydinta.

Brūvelaičių kapas Londono Woodland kapinėse, Ontarijo provincijoje, Kanadoje.

Pasitraukęs iš politikos, Jurgis Brūvelaitis vadovavo stambiai Klaipėdos medžio apdirbimo įmonei „Medis“. 1938 m. buvo išrinktas Klaipėdos krašto giedotojų draugijų sąjungos vadovu. Dar rengiantis pirmajai Klaipėdos krašto lietuvių dainų šventei 1927 m. birželio 6 d., Jurgis Brūvelaitis buvo vienas iš šventės organizacinio komiteto narių.

1939 m. kovo 23 d. Klaipėdos kraštą užėmus Vokietijai, Jurgis Brūvelaitis su šeima pasiliko Klaipėdoje. 1944 m. artėjant sovietų okupacijai, pasitraukė į Vokietijos gilumą. Apie 1950 m. su šeima persikraustė į Kanadą, visuomeninėje išeivijos veikloje nedalyvavo.

Sulaukęs garbaus devyniasdešimt penkerių metų amžiaus, Jurgis Brūvelaitis mirė 1995 m. kovo 26 d. St. Mary ligoninėje Londone, Ontarijo provincijoje, Kanadoje. Iškilmingai palaidotas Londono Woodland kapinėse.

One Comment

  1. Dėkoju už straipsnį. Norėjau daugiau sužinoti apie šį Mažosios Lietuvos savanorį, kuris buvo atsakingas už mažlietuvių savanorių organizavimą įtraukiant į būsimą sukilimą. Pas jį rinkosi savanoriai užsiregistruoti. Jis skyrė slapyvardžius. Gaila, tų savanorių nebuvo daug, bet tai suprantama, nes kraštą valdė svetimieji. Pralaimėjimo atveju savanoriai iš Lietuvos būtų grįžę į savo namus, o kur būtų pasidėję mažlietuvių savanoriai? Jų visų likimas tragiškas. Gal jie bus prisiminti 2023m.?

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *