Ketverius metus, 2014 –2017 m. laikotarpiu, fotografas Klaudijus Driskius kūrė ciklą „Laisvųjų testamentai“, kuriame įamžino Lietuvos partizanų ir ryšininkų portretus bei užrašė jų atsiminimus. Šį fotografijų ciklą, kurį galima vadinti meniniu-dokumentiniu tyrimu, vainikavo to paties pavadinimo albumas bei keliaujanti paroda. Iš šių fotografijų į mus žvelgia kariai, prieš maždaug septyniasdešimt metų, būdami jaunuoliais, aktyviai priešinęsi savo krašto okupacijai, sąmoningai apsispręsdami už laisvę ir tiesą. Jie buvo iš tų nedaugelio kovotojų, kuriems buvo lemta išlikti ir sulaukti svajonės išsipildymo – Nepriklausomos Lietuvos valstybės. Dabar, pamažu išeidami į Amžinybę, jie palieka savo liudijimus, kaip testamentą, jog laisvė – brangiausias turtas.

Šalia Klaudijaus Driskiaus fotografijų, pateikiamos ir jo mintys apie šio ciklo kūrimą bei vidinius atradimus bendraujant su partizanais ir jų rėmėjais.

Partizanas Juozas Jakavonis, slapyvardis Tigras. Kasčiūnai, Varėnos r., 2016

Šio fotografijų ciklo tikslas – įamžinti istorijas ir veidus žmonių, kurie pokariu gyveno nelegaliai, už laisvę kovėsi ginklu ar bent aktyviai padėdavo ginklo broliui priešintis Lietuvos okupacijai. Taip aš siekiau išreikšti pagarbą žmonėms, kurie labai sudėtingu laikotarpiu saugojo mūsų valstybės tęstinumą.

Partizanų ryšininkas Vladas Didžiulis, slapyvardis Kalnas. Anykščiai, 2016 ir partizanas Jonas Kadžionis, slapyvardis Bėda su anūke Laura, Klaibūnų k., Anykščiu r., 2014

Dvi prieš tai mano kurtos knygos taip pat buvo apie partizanus: „Sutemų keleiviai“, skirta Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanams ir „Balys Vaičėnas. Partizano sąsiuviniai. Lokio rinktinės vado dienoraštis, laiškai, manifestaciniai tekstai“ – iš nebūties prikeltas Aukštaitijos partizanų vado Balio Vaičėno-Liubarto-Pavasario dienoraštis. Jose buvo išanalizuota labai daug archyvinės medžiagos, remtasi dokumentais ir partizanų karo fotografijomis. Tačiau kartu vidinis balsas ragino priartėti prie šiandienos, susitikti su gyvaisiais laisvės kovų herojais. Džiaugiuosi suspėjęs susitikti su šiais žmonėmis, apie kuriuos niekas nežinojo, niekas jų neaplankė ir nekalbino.

Vyriausiosios partizanų vadovybės ryšininkė Eleonora Grigalavičiūtė Rūbene su anūku Janiu Kadišu. Jūrmala, 2016

Tikslaus partizanų ir ryšininkų skaičiaus, tikriausiai, nepasakytų net statistai. Kadangi esama ryšininkų ir net partizanų, kurie neturi jokio išskirtinio statuso, nepretenduoja į jokias privilegijas ar padidintas valstybės rentas. Jie tiesiog gyvena, o savo apsisprendimą pokariu kovoti už laisvę supranta kaip savo pareigą Tėvynei, todėl nieko iš jos nereikalauja. Aplankėme virš šimto laisvės kovotojų. Praėjo nedaug laiko, treji metai – trečdalio jų jau nėra tarp mūsų.

Ryšininkė, trijų brolių partizanų sesuo Ona Butrimaitė Laurinėnienė, slapyvardis Daina. Kaniūkai, Ignalinos r., 2014 ir partizanas Povilas Liaučys, slapyvardžiu Klevas. Plungė, 2014

Susipažinęs su šiais kovotojais bei jų istorijomis, supratau, kad tiek fizinės, tiek dvasinės, tiek emocinės žmogaus galimybės yra beribės. Tai be galo tvirtos asmenybės, kurios ir šiandien mums tebeliudija, kad laisvė – brangiausia, ką turime.

Partizanas Bronislovas Juospaitis, slapyvardis Direktorius. Panevėžys, 2016

Savo gyvenimais šie žmonės dar kartą patvirtino, kad kova už laisvę jiems buvo labai konkreti. Kartu ir sukrėtė tai, kad didžioji jų dalis į šią kovą ėjo apsisprendę labai sąmoningai, puikiai suvokdami, kodėl tai daro ir net kas jų laukia. Jie kasdien gyveno šalia mirties ir žinojo, kad žus kaip ir jų broliai, seserys ir draugai. Ačiū Dievui, šie žmonės išgyveno ir sulaukė labai garbaus amžiaus, nors visi kaip vienas nežino, kodėl būtent jiems tai buvo lemta…

Partizanas Albinas Kentra, slapyvardžiu Aušra. Vilnius, 2017 ir partizanų ryšininkių Primos Bučytės Petrylienės bei Genovaitės Karaliūtės Račkauskienės susitikimas po 62 metų. Rokiškis, 2017

Pastebėjau, kad gyvenimo negandas daugeliui jų padėjo ištverti tikėjimas. Net ir sunkiausiomis aplinkybėmis, kritiškiausiais gyvenimo momentais jie pasinerdavo į maldą ir vildavosi, kad galiausiai vis tiek gėris triumfuos, Lietuva bus laisva, net jei jie patys to ir nesulauks.

Ryšininkė Ona Veličkaitė Stonkienė, slapyvardis Mėta. Palanga, 2016

Į šį laikotarpį mes turime žiūrėti, visų pirma, kaip į karą, todėl negalime suabsoliutinti: visi kovotojai – didvyriai, visi priešai – niekšai. Visko buvo… Tačiau patys laisvės kovotojai dažniausiai nesureikšmina tų dienų įvykių, gyvenimo bunkeriuose, apie kovas ar sužeidimus šiandien pasakoja kaip apie pačius kasdieniškiausius dalykus.

Partizanas Andrius Dručkus, slapyvardžiu Kerštas. Antazavės šilas, Zarasų r., 2014 ir ryšininkas Jonas Adomas Rimkevičius, slapyvardis Maitalis, Palanga, 2014

Pas daugelį šių žmonių lankiausi ne kartą, daug bendravome, todėl norėjau juos parodyti kasdieniškus jų pačių aplinkoje. Ne su vienu teko smagiai pavaikščioti besikalbant ir besifotografuojant. Kiekvienas tas susitikimas buvo unikalus ir nepakartojamas kaip ir jų gyvenimai, todėl ir fotografijos – įvairios: ir žaismingos, ir santūrios, ir liūdnos, ir dramatiškos.

Ryšininkas Stasys Plutulevičius, slapyvardis Varpelis su sūnumi Valdu. Mardasavo k., Varėnos r., 2016

Nepatyriau jokio nusivylimo ir liūdesio. Priešingai – esu laimingas, kad sutikau nepaprastai daug charakteringų ir unikalių asmenybių. Skeptikų, be abejo, buvo – kad vėluoju dešimt, aštuonerius, penkerius, trejus ar dvejus metus. Bet nė vienas mano herojus nepaklausė, kodėl atvažiavau taip vėlai. Džiaugėsi ir kalbėjo, kad susitikom svarbiausiu – Dievo mums dovanotu – laiku.

Partizanas Jonas Abukauskas, slapyvardis Siaubas, Remeikiai, Utenos r., 2018 ir partizanė Jagvyga Malūkaitė Stonkienė Beniušienė Petkevičienė su dukra Dalia. Salamiestis, Kupiškio r., 2014

Atmintin įkrito tai, kad daugumos aplankytų žmonių šeimose, giminėje yra gyvas laisvės troškulys, laisvės genas. Proseneliai kovojo už baudžiavos panaikinimą 1863 m. sukilime, tėvai buvo 1918-1920 metų savanoriai. Jų vaikai, mano kalbinti žmonės, ginklu kovojo už mūsų valstybės Nepriklausomybę. Kova už laisvę tęsiasi iš kartos į kartą.

Partizanė Julijona Zibartaitė Žibutienė, slapyvardis Liepsna. Papleksnių k., Kelmės r., 2016

Šiandien mūsų partizanai bei jų ryšininkai gyvena labai skirtingai: kai kurie jų vieniši dienas leidžia mažyčiuose butuose, kiti apsupti vaikų, anūkų ir proanūkių džiaugiasi prabangiuose šiuolaikiškuose namuose. Tačiau visi jie yra laimingi, puikiai suvokdami, ką darė anuomet ir ką, esant būtinybei, darytų šiandien.

Partizanas Antanas Petrikonis slapyvardis Laivas. Kaunas, 2015

Gyventi laisvėje – kiekvienos tautos, kiekvieno žmogaus teisė ir siekis. Tačiau laisvė nedovanojama. Ją reikia iškovoti. Ir saugoti. Tokie laisvųjų testamentai.

Ryšininkė Bronislava Liberytė Gabrėnienė, slapyvardis Lietuvaitė, Aušrelė. Palanga, 2015
Partizanų ryšininkė Elena Aleliūnaitė Žilvytienė, slapyvardis Jūratė. Panevėžys, 2016
Ryšininkas Fortunatas Bučius, slapyvardis Melnik. Palanga, 2017
Ryšininkė Izabelė Skliutaitė Navarackienė, slapyvardis Ramunė, Jūratė. Druskininkai, 2016

Parengė Gediminas Kajėnas

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *