Pristatome vieną iš „Drąsa būti savimi“ tinklalaidžių. Tai pokalbiai apie emocinį, informacinį raštingumą, gebėjimą įtvirtinti tapatybę, puoselėti dialogišką asmenybę bei empatiją ir prisidėti prie psichologinių stigmų tirpdymo.

Šį kartą kalbame apie priklausomybes ir Vilniaus Stoties rajone įsikūrusią priklausomų žmonių bendruomenę „Aš esu“, kuri teikia reabilitacijos ir reintegracijos paslaugas kenčiantiems nuo priklausomybių ligos.

Apsilankėme šioje bendruomenėje ir kalbinome jos vadovą kunigą Kęstutį Dvarecką, kuris pasidalino savo asmenine priklausomybių patirtimi, bendruomenės įkūrimo ir gyvavimo aplinkybėmis ir priežastimis, kodėl tokia bendruomenė yra labai reikalinga bei svarbi.

„Priklausomybė yra ta liga, kur neleidi sau būti savimi, neleidi sau pykti, verkti, jausti kaltę. Taip save naikini ir nujautrini, leki į nebūtį. O ir svarbu pasakyti kitiems, kad nepaisant to, ar jūs džiaugiatės, ar nekenčiat – aš esu, nors ir su visom savo bėdom. Esu visuomenės dalis, nors ir esu priklausomas.“  – paklaustas apie bendruomenės pavadinimo reikšmę pasakojo K. Dvareckas.

Taip pat dalinamės ir vieno iš bendruomenės narių liudijimu apie tai, ką reiškia skęsti priklausomybės liūne ir ką bendruomenė, tokiu atveju, gali suteikti.

„Darbas su savimi nereiškia, kad ateinu į psichokorekciją, ten padirbu, o toliau jau nieko nedarau. Labai svarbu stebėti save, analizuoti, kaip aš elgiuosi valgomajame, nes ir tai yra mano ligos dalis. Jei esu arogantiškas, tai kažką parodo apie mane. Tas darbas su savimi yra nuo A iki Z. Nuo savitvarkos, dienos rėžimo iki gilaus analizavimo praeities įvykių, savo jausmų, įkyrių minčių suvaldymo.“

Dėkojame pašnekovams ir kviečiame klausytis.

Parengė Dominyka Navickaitė