Pristatome dar vieną iš „Drąsa būti savimi“ tinklalaidžių. Tai pokalbiai apie emocinį, informacinį raštingumą, gebėjimą įtvirtinti tapatybę, puoselėti dialogišką asmenybę bei empatiją ir prisidėti prie psichologinių stigmų tirpdymo.
Praėjusioje tinklalaidėje, kurią rasite 8diena.lt ir youtube kanale, lankėmės „Aš esu“ priklausomų asmenų bendruomenėje ir kalbinome jos vadovą kunigą Kęstutį Dvarecką, kuris pasidalino savo asmenine priklausomybių patirtimi, bendruomenės įkūrimo ir gyvavimo aplinkybėmis ir priežastimis, kodėl tokia bendruomenė yra labai reikalinga bei svarbi. Taip pat dalinamės ir vieno iš bendruomenės narių liudijimu apie tai, ką reiškia skęsti priklausomybės liūne ir ką bendruomenė, tokiu atveju, gali suteikti.
Šį kartą kalbamės su bendruomenės psichologe-psichoterapeute savanore Saule Liutkute apie tai, kad ne tik pačiam priklausomam žmogui, bet ir jo artimiesiems reikalinga pagalba.
„Tai irgi yra priklausomybė nuo kito žmogaus vartojimo.“ – netiesioginę priklausomybę apibūdina psichologė.
Taipogi, iš „Aš esu“ bendruomenės administracijos ir projektų vadovės Virginijos Petravičienės išgirstame, kaip sunku tokiai bendruomenei egzistuoti, gauti finansavimą, o ir labai skausminga atstumti tuos, kuriems reikia pagalbos, bet nebėra nei fizinių, nei finansinių galimybių jiems padėti, nes resursai labai riboti.
„Nepaisant to, kad mes dedam daug pastangų aprėpti kuo platesnę žmonių grupę, vis tiek dalis lieka už borto.“
Dėkojame pašnekovėms ir kviečiame klausytis.
Parengė Dominyka Navickaitė
