KGB statusas absoliučiai pasikeitė iškart po 1990 m. kovo 11-osios – ji oficialiai tapo sveti­mos valstybės įstaiga, veikusia atkurtoje Lietuvos Respublikoje pagal Sovietų Sąjungos įsta­tymus. Tačiau Lietuvos Respublikos Ministrų Taryba būtent 1990 m. kovo 23 d. savo nutarimu įpareigojo Lietuvos SSR KGB nutraukti savo veiklą ir susilikviduoti. Jau kovo 27 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba kreipėsi į tuos Lietuvos piliečius, kurie buvo KG užverbuoti, kviesdama nutraukti bendradarbiavimą.

Priminsime, kad KGB buvo viena svarbiausių sovietinio okupacinio režimo atramų Lietuvoje. 1940–1954 m. jis vadinosi NKVD, NKGB, MGB ir MVD. 1954 m. balandžio 7 d. Lietuvos SSR MVD dalies pagrindu buvo įsteigtas Valstybės saugumo komitetas prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos, kuris nuo 1978 m. rugsėjo 14 d. veikė kaip Lietuvos SSR valstybės saugumo komitetas. Jis tęsė pirmtakų darbą okupuotoje Lietuvoje, siekdamas užtikrinti visuomenės kontrolę, kovoti su režimo priešininkais ir vykdyti kitas politines partijos užduotis.

Pagrindinės Lietuvos SSR KGB funkcijos, nulemtos politinių partijos uždavinių, buvo užsienio žvalgyba ir kontržvalgyba, t.y. užsienio specialiųjų tarnybų veiklos šalyje neutralizavimas, bei kova su antisovietinėmis apraiškomis visuomenėje. Kontržvalgybinė veikla buvo vadinama 2-ąja linija, o 5-ąja liniją ideologinės kontržvalgybos veikla. Šias funkcijas įgyvendino keli operatyviniai padaliniai: tai Lietuvos SSR KGB 1-asis skyrius, kontržvalgybos padaliniai (2-oji valdyba, 3-iasis, 4-asis ir 6-asis skyriai), ideologinės kontržvalgybos padalinys ir Tardymo skyrius. Pagalbą jiems teikė Operatyvinis techninis ir 7-asis skyriai.

Nors kreipimasis uždaryti šią įstaigą pasirašytas kovo 23 d., galutiniai savo veiklą Lietuvoje KGB nutraukė 1991 m. spalio mėn. Mat LTSR KGB įžvelgė jam nepalankius pokyčius, bet vis dėlto tikėjosi prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir tęsti savo veiklą. LTSR KGB vadovai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą vertino kaip „konstitucinę krizę“ ir tarybinės sistemos Lietuvoje likvidavimo pradžią, todėl kompleksinėmis agentūrinėmis ir operatyvinėmis priemonėmis mėgino trukdyti atkurti Lietuvos valstybę. KGB padalinys Lietuvoje stebėjo ir modeliavo Lietuvos valstybingumo atkūrimo procesų raidą ir rengė pasiūlymus TSRS interesų gynimo strategijai, analizavo TSRS valdžios spaudimo Lietuvai priemonių efektyvumą ir teikė pasiūlymus dėl naujų spaudimo svertų. KGB padalinys Lietuvoje plėtė operatyvinę agentūrinę veiklą prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę, skverbėsi į Lietuvos Respublikos įstaigas bei organizacijas, rinko ir TSRS KGB teikė įvairią informaciją apie Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką.

Išsamiai KGB veiklą Lietuvoje yra aprašęs A. Anušauskas knygoje „KGB Lietuvoje: slaptos veiklos bruožai“.

Comments are closed.