Gyvename tikrai įdomiais ir nenuspėjamais laikais. Koronavirusas užfiksuotas jau praktiškai kiekviename pasaulio kampelyje ir kasdien išgirstame apie daugiau užsikrėtusių žmonių. Nieko nuostabaus, kad pasaulinės pandemijos metu jaučiame nerimą dėl savo ir artimųjų sveikatos bei gerbūvio. Be to, uždarytos mokyklos bei kitos švietimo įstaigos, dauguma mūsų dirba nuotoliniu būdu ir dienas leidžia namuose, tad sutrikdyta ir mūsų kasdienė rutina.

Tikriausiai girdėjote, jog dalis žmonių karantino metu elgiasi keistokai ir prisiperka daugiau nei, rodos, reiktų. Ir perka ne tik kruopas, ilgiau negendančius maisto produktus, bet ir, pavyzdžiui, tualetinį popierių. Ne kelis ritinėlius ar pakuotę papildomai, bet net ir dešimtis vienetų. Kodėl?

Nuotraukos autorius: Markus Spiske

Galbūt žmonės bijo, kad užstrigs namuose ilgiau nei planuojama, nenorės kišti nosies net į parduotuvę. Vis tik netrūksta internetinių parduotuvių, kurios atveža prekes į namus. Tiesa, eilės didesnės nei įprastai ir tenka keletą dienų palaukti, kol užsakymas bus pristatytas. Taipogi, galbūt ne visi senjorai turi galimybę apsipirkti nuotoliniu būdu. Bet vis tik – masiškai iš lentynų šluojamas tualetinis popierius ir kruopos kelia daug klausimų.

Be to, tiems, kuriems tokios prekės reikia dabar, tampa sudėtinga jos gauti. O tai sąlygoja ir it ant mielių kylančias kainas, kurios sukelia dar daugiau nepatogumų ekonomiškai pažeidžiamiausiems, pavyzdžiui pensininkams, o ir tiems, kurie šiuo laikotarpiu netenka darbo vietos, pajamų.

Panic buying

Panika krizės akivaizdoje skatina pirkti daugiau nei įprasta. Tokiai elgsenai apibūdinti naudojamas panic buying terminas.

Gali pasirodyti, kad tai iracionalus ir paviršutiniškas elgesys, bet iš tikro tai normali ir svarų psichologinį pagrindą turinti žmogiška reakcija į ištikusią visuotinę krizę.

Kodėl mes kaupiame daiktus?

Kaupimas yra natūralus – kartais racionalus, kartais vedamas emocijų – atsakas į realų arba tik numanomą stygių.

Nemaža dalis žmonių kaupia tam tikrus produktus ir įprastomis sąlygomis, pirkdami dideliais kiekiais. Dažniausiai tai daro dėl geresnės vieneto kainos, siūlomų nuolaidų. O ir pirkti tiesiog malonu, juk įsigijome kažką naujo. Nesvarbu, jei tai paprasta ir buitiška.

Bet krizės situacijoje kaupti pradedame dar aktyviau, nes bijome, kad kažkokio produkto gali nebelikti ar jis gali nebebūti prieinamas. 2008 metais amerikiečiai pirko labai daug ryžių vedami panikos, nes girdėjo, kad tuo metu ryžių pasiūla stipriai sumažėjo visame pasaulyje. Taivane per kiekvieną taifūnų sezoną visų daržovių ir vaisių kainos padvigubėja, nepaisant to, kad jų trūkumas netampa realus.

Nuotraukos autorius: Mick Haupt

Žmonės realybę suvokia dviem pirminiais būdais: racionaliai ir intuityviai (emocionaliai). Kiek besistengtume, negalime visiškai atskirti realybės nuo asmeninių patyrimų ir juos apvijusių emocijų. Vieniems tai sekasi geriau nei kitiems, bet vis tik negalime būti robotai ir elgtis vien tik pragmatiškai ir logiškai. Tai paveikia ir mūsų sprendimus sudėtingose situacijose.

Mano didžiausia baimė yra socialiniai trikdžiai, neleidžiantys gauti to, ką seniau lengvai gaudavau. Dabar atrodo, kad privalau nusipirkti daug mėgstamų traškučių, nes greitai nebus galima išeiti iš namų ir tada aš tikrai pasigailėsiu, kad jų neturiu namuose.“ – teigia amerikietė Mower, kuri kaupia maisto atsargas taip aktyviai, jog jau pridėjo pilną indaplovę maisto produktų, nes kitur jau tiesiog nebeliko vietos.

Nenorime rizikuoti

Pasak tyrėjų, kaupiame daiktus ištikus (ar artėjant) krizei, nes norime save apsaugoti, aprūpinti. Jau geriau suklysti dėl krizės trukmės ar masto, bet nepajausti stygiaus. Nėra nieko labiau motyvuojančio nei noras nepatirti skausmo ar diskomforto. Praleidžiame itin daug laiko mąstydami apie galimas rizikas ir būdus jas sumažinti, nes natūraliai norime prailginti savo gyvenimą. Kuo vyresni daromės, tuo dažniau profilaktiškai lankomės pas gydytojus . Prieš eidami per gatvę apsidairome, nes nenorime, kad mus partrenktų automobilis. Turime savisaugos instinktus, kurie skatina mus saugoti save visais įmanomais būdais.

Atrodo, jog kaupdami konservų skardines ar grikių kruopas, elgiamės nelabai racionaliai, bet susikuriame jausmą, kad imamės logiškų sprendimų, padedančių minimizuoti rizikas.

Be to, esame labai skirtingi. Patys pastebime, jog vieni labiau linkę panikuoti, juos kankina didesnis nerimas, kitiems išgyventi tam tikrus pokyčius ir nežinomybės jausmą sekasi daug lengviau. Tad ir kaupti esame linkę ne vienodai. Bet tai nereiškia, jog žmonės, kurie kaupia atsargas, yra tiesiog neišprusę ar naivūs.

Emocijų vedini

Kai mūsų emocinę ir intuityviąją pusę dirgina nerimas, baimė, panika, greičiau patikime, jog kaupti ir gausiau pirkti yra protingas sprendimas tokiomis sąlygomis. Tai grindžiame atsižvelgdami į galimus kainų šuolius, pasiūlos trūkumą. Nors ir suvokiame, atsižvelgdami į praeities krizines situacijas, kuriose, jei ir atsirasdavo stygius, tai tikrai trumpalaikis, kad mums šių dalykų nepritrūks, vis tik emociškai negalime tuo patikėti.

Nuotraukos autorius: Mick Haupt

Emocijos yra užkrečiamos, panika sėja paniką. Mes stebime kitų elgesį ir jį imituojame. Šiuo laikotarpiu paniką dėl mažėjančių tualetinio popieriaus ar maisto atsargų auga kaip ant mielių dėl socialinės medijos, kurioje kiekvienas gali dalintis savo baimėmis ir įgąsdinti kitus. Visai nesvarbu, jei skleidžiama informacija nėra teisinga ir šios baimės nepagrįstos, paniką tokie pasidalijimai sėja labai greitai. Kai girdime, jog visi aplink kalba, kiek tualetinio popieriaus ritinėlių nusipirko, pradedame mąstyti, kad gal vis tik nėra taip kvaila ir sau jų daugiau įsigyti.

Produktų kaupimas gali būti kaip vienas iš įrankių, padedančių bent laikinai susigrąžinti kontrolės jausmą ir nusiraminti.

Pasaulinės pandemijos situacijoje ore tvyro labai daug nerimo, tad normalu, jog ieškome kažkokių būdų, padėsiančių šį etapą ištverti. Produktų kaupimas gali būti kaip vienas iš įrankių, padedančių bent laikinai susigrąžinti kontrolės jausmą ir nusiraminti. Psichologai teigia, jog kartais jau geriau leisti sau nusipirkti daugiau nei reikia, nei tą didžiulį nerimą nukreipti kitur ir galimai padaryti sau daugiau žalos. Tai gali būti savęs žalojimas maistu, alkoholiu, smurtavimas, agresija, užsisklendimas ir t.t. Mums reikia kažko, kas suteiktų nors kiek stabilumo ir saugumo, tad medija daro milžinišką meškos paslaugą, šaipydamiesi iš tokių žmonių, kurie tiesiog bando sau psichologiškai padėti. Nesvarbu, kad ir elgiantis, iš pažiūros, keistokai ar iracionaliai.

Kodėl būtent tualetinis popierius? 

Šiuo atveju analizuojame būtent žmonių elgesį per psichologinę prizmę, bandydami geriau suprasti, kas skatina pirkti ir kaupti tualetinį popierių. Tai nėra skatinimas jį pirkti ar teigimas, kad jis iš tiesų pagelbės tokioje situacijoje.

Nuotraukos autorius: Jasmin Sessler

1. Mes imituojame kitų elgesį. Matydami, kad kiti nuožmiai siekia tam tikro daikto, darome išvadą, kad ir mums reikia taip daryti, nors dar nesuprantame, kodėl, bet pamąstymus atidedame vėlesniam laikui. Tai nėra kvailas elgesys, o tiesiog natūrali reakcija. Jei matome bėgančią minią, greičiausiai irgi prisijungsime bėgti, nors dar nenumanome, kokia grėsmė vejasi.

2. Daug girdime apie išpirktą tualetinį popierių ir bijome, kad mums jo neliks, tad skubame apsirūpinti atsargomis, kurios senka. Jei žinosime, kad visada galėsime nusipirkti tualetinio popieriaus, kai tik prireiks, galėsime būti ramūs ir mums pakaks tiek, kiek reikia kelioms dienoms į priekį. Bet, jei nuolat girdėsime apie prekės trūkumą, išsigąsime, kad prireikus galime nebegauti norimo produkto, todėl pirksime dar nesant būtinybei ir pirksime didesniais kiekiais nei būtų įprasta.

3. Malšiname nerimą taip, kaip mokame. Dabar pasaulį apgaubė tikrai neįprasta, sudėtinga ir gąsdinanti situacija, kuri ne tik įkalina namuose, kelia nerimą dėl mūsų sveikatos, o ir visiškai neaišku, kiek ji truks, ko galime tikėtis. Tokį neapibrėžtumą išgyventi tikrai nėra paprasta. Mes ieškome priemonių, padėsiančių mums susigrąžinti kontrolės pojūtį. Pirkimas, kad ir tualetinio popieriaus, yra viena iš tokių priemonių, kuri sukelia bent trumpalaikį saugumo jausmą.

Psichologų teigimu, žmonėms norisi pašalinti bent kokią nors kategoriją, kuri kelia nerimą. Ir tai gali būti kažkas tokio paprasto ir buitiško, kaip turėti pakankamai tualetinio popieriaus namuose. Turime kabintis už paprastų, žemiškų, kasdienių dalykų, kad galutinai nepasiduotume panikai. Atrodo, kad mes darome bent jau kažką.

Nuotraukos autorius: Anna Franques

4. Tualetinis popierius labai tinka kaupimui.
Tikrai galime kaupti pačius įvairiausius dalykus, pradedant kruopomis, baigiant baterijomis ar šampūnais. Ir dalis žmonių, esant stresinei situacijai, perka ir kaupia visokius produktus.

Bet tualetinis popierius yra reikalingas praktiškai kiekvienam be išimties. Taipogi, jis gali ilgai stovėti garaže ar spintoje ir nesugesti, jo galiojimo laikas tikrai ilgas, tad tai saugus pirkinys. Be to, kiek jo beturėsi, galų gale vis tiek sunaudosi, todėl tualetinio popieriaus kaupimą lengviau racionalizuoti. Neprarandame pinigų, juk vis tiek jį panaudosime. O ir tai nėra brangus pirkinys, jį daug negalvodamas gali įsigyti daugelis.

Galime teigti, kad tualetinį popierių, jei kas, galėsime panaudoti ir kaip servetėles nosiai pūsti, stalui ar langams valyti. Jis tikrai bus panaudotas. Mes daug nemaloniau jaučiamės galvodami, jog vietoj įprasto tualetinio popieriaus turėtume naudoti kitus produktus, pavyzdžiui popierinius rankšluosčius.

5. Kalbėdami apie koronavirusą, nuolat akcentuojame higienos, švaros svarbą, idant nesusirgtume. Mums primena dažnai plauti rankas, neliesti veido, laikytis atstumo nuo kitų asmenų. Tualetinis popierius irgi susijęs su asmenine higiena, jis tartum tampa švaros simboliu. Tad nusipirkę tualetinio popieriaus, pasijaučiame kažkiek saugesni, švaresni, lengviau atsidūstame.

Nuotraukos autorius: Erik Mclean

„Ši tualetinio popieriaus pirkimo manija yra žavinga ir įdomi psichologo akiai. Gali atrodyti keista, jog žmonės kaupia ne ką kitą, bet tualetinį popierių, kuris, rodos, neapsaugos nuo siaučiančio viruso. Bet tokį elgesį dar labiau skatina ir socialinė medija, kuri kasdien demonstruoja tuščių lentynų nuotraukas ir vaizdus, kaip žmonės, apimti panikos, perka tualetinio popieriaus tiek, kiek paneša, net dėl jo pešasi. Tualetinio popieriaus rulonėliai iššaukia labai savotišką reakciją mūsų smegenyse. Dabar tai tapo saugumo simboliu. O tokie simboliai neturi būti racionaliai grindžiami.“ – teigė kanadietis psichologijos profesorius, psichiatras ir knygų apie pandemijas autorius Steven Taylor.

Tikrai nieko blogo turėti atsargų, kurios leis ramiai šias savaites praleisti namuose be papildomos įtampos. Be to, visi turime laikytis karantino sąlygų ir be svarios priežasties neiti laukan. Ne tik dėl savo, bet ir dėl aplinkinių gerovės. Šio naujo viruso inkubacinis laikotarpis gali tęstis ne vieną savaitę, tad patys to nežinodami, galime užkrėsti kitą žmogų, kuriam šis virusas gali būti itin pavojingas ir mirtinas. Tad saugokite save ir kitus, be mūsų sąmoningumo ši krizė nesibaigs.

O ir nusipirkti daugiau makaronų, grikių kruopų ar tualetinio popieriaus tikrai galima, jei tik jaučiate, kad tai padės pasijausti saugiau.  Bet kartais sustoti ir racionaliai pagalvoti, kiek ir ko man reikia, irgi verta. Tikrai nereikia nerimauti, kad tualetinis popierius pasibaigs – net jei pamatysite tuščią lentyną, sekančią dieną ji vėl užsipildys.

Rūpinkimės savo fizine ir psichologine sveikata, pasistenkime sau padėti. Bet nesekime tokiais pavyzdžiais kaip Australijos, kur kavinukės pradėjo priimti tualetinį popierių vietoj pinigų, ir Honkongo, kur peiliu apsiginklavęs plėšikas pavogė iš parduotuvės ne ką kitą, o 600 ritinėlių tualetinio popieriaus. Tuo tarpu, Jungtinės Karalystės laikraštis Private Eye išleido numerį su…48 tualetinio popieriaus lapeliais!

Nuotraukos autorius: John Cameron

Likite sveiki ir saugokite save. 

Pagal https://psychcentral.com/blog/why-are-people-hoarding-toilet-paper/ 
https://psychcentral.com/blog/panic-buying-the-psychology-of-hoarding-toilet-paper-beans-soup/
https://www.discovermagazine.com/health/why-coronavirus-is-turning-people-into-hoarders
https://www.seattletimes.com/life/why-are-people-hoarding
https://www.rnz.co.nz/national/ parengė Dominyka Navickaitė

4 Comments

  1. Pingback: Akistata su koronavirusu: kodėl mes kaupiame tualetinį popierių? - Voruta

  2. Ką tik perskaičiau „Australijos, kur kavinukės pradėjo priimti tualetinį popierių vietoj pinigų“. Gaila, kai protingi žmonės nemato skirtumo tarp pajuokauti sukurto memo ir tikrų žinių. Gyvenu Australijoje. Čia vis dar mokame pinigus už kavą…

  3. Pingback: Mityba karantino metu: kaip susitaikyti su maistu, kai jis nuolat šalia? – 8 diena

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *