„Nežinau, ar psichikos sveikata pablogės po karantino, bet ji dabar yra iš tiesų pablogėjusi“ – teigia psichiatras Linas Slušnys. Pasak jo, daugeliu atvejų baimė kyla ne tik dėl ligos, bet ir dėl neaiškios ateities. „Kai kurių dalykų žmogus šiandien net neanalizuoja, bet jis suvokia vidumi, kad tas sėdėjimas namuose nėra vien tik virusas. Tai yra jau ir ekonomika. Tai yra ir jo gerovė, pinigų šaltinis. Ir tai tampa jau bėda“.

Stresą gali keltis ir pareiga dirbti nuotoliniu būdu. Pasak L. Slušnio, dirbant kartu labai keičiasi bendravimo stilius. Žmonės gali vienas kitą pamatyti kitaip negu anksčiau ir dėl to netgi pagausėti skyrybų. Jo manymu, kai kuriems žmonėms gali būti pernelyg keblu susikurti visiškai naujas bendravimo taisykles. Bėdų gali kilti ir su darbo režimu – ne visi suaugusieji jausis motyvuoti dirbti, ką jau bekalbėti apie vaikus.

„Trumpalaikiame laikotarpyje stresas tonizuoja. Tačiau bus blogai, jei tai truks per ilgai. Jei teks būti karantine du, tris mėnesius, tada jau turėsim ne tik viruso, bet ir visuomenės psichikos sveikatos problemą“ – teigia L. Slušnys.

Su psichiatru Linu Slušniu kalbamės apie tai, kaip viruso baimė ir karantinas gali paveikti mūsų psichinę sveikatą.

Kalbino Ginta Gaivenytė.

Nuotraukos šaltinis pexels.com

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *