Nusidėvi viskas – automobilio detalės, rūbai, indai ir batai. Veikiant stipriam stresui anksčiau ar vėliau nusidėvi ir mūsų kūnas. Sukrėtimai praeina, tarsi jaučiamės jau susitvarkę ir staiga organizmas „sugenda“. Ar galima išvengti fizinių negalavimų, kuriuos sukelia psichologinės traumos? Siūlome pokalbį apie tai su klinikine psichologe Elena Melnik.
Turbūt kiekvienas iš mūsų esame rankose laikęs stiklinį puodelį, kuris tarsi nei iš šio nei iš to suskyla pusiau. Tarsi nebuvo jokių matomų įtrūkimų. Inžinieriai turi savo paaiškinimą, kodėl taip įvyksta. Egzistuoja toks terminas kaip „medžiaginis nuovargis“ – tai medžiagos palaipsninis silpnėjimas dėl apkrovimo, dėl kurio atsiranda laipsniška ir lokali struktūrinė žala bei įtrūkimų augimas.
Paprasčiau tariant, jei ilgai naudojote puodelį ar lėkštę, galbūt ji ne kartą jums išsprūdo iš rankų, šildėte arba šaldėte joje maistą, plovėte, tai galų gale, dažniausiai, pačiu netinkamiausiu metu, ji nebeatlaiko. Lygiai tas pats vyksta ir su žmogaus organizmu: stresas, konfliktai, slapti norai, baimės kaupiasi giliai viduje ir anksčiau ar vėliau „išlenda“ fiziniais negalavimais.
Stresas ir ligos
Dažnai sulaukiu klientų, kurių vidinė įtampa tokia stipri, kad faktiškai jaučiama fiziniu lygmeniu. Jie neverkia, kalba ramiai, svarsto protingai. Tačiau aplink juos jaučiamas tvyrantis tarsi koks elektrostatinis laukas, ir aš puikiai žinau, kas bus, kai bus pasiekta riba.
Taptų daug lengviau, jei įtampą galėtume „išleisti“ – karatė ar sambo užsiėmimuose, šokiuose ar sportuodami. Ar net garsiai pasipykdami su sutuoktiniu. Tačiau sprogimas vyksta viduje ir naikina kūną.
Tokiems klientams paprastai užduodu klausimą: „Kokia dabar jūsų sveikata?“ Dažniausiai jie pradeda skųstis įvairiausiais skausmais.
Ir štai laikas užduoti kitą klausimą: „Kas jūsų gyvenime nutiko prieš 6–8 mėnesius?“ Čia slypi problemų šaknys. Iš kur šis ryšys? Kol psichika atlieka buferio funkciją tarp vidinio ir išorinio pasaulių, žmogus tarsi susitvarko su stresu. Psichika mobilizuojasi, jos tikslas – „išgyventi“ susiklosčiusiomis aplinkybėmis, pasistengti patirti minimalius nuostolius.
Tačiau kai stresas tęsiasi ilgai ir/ arba tampa pernelyg stiprus mūsų psichikai, kūnas pasiduoda ir visa tai pratrūksta per pačias jautriausias ir silpniausias žmogaus organizmo (kiekvienam – skirtingas) vietas. Tai ir yra psichosomatika – kūno negalavimai, kurie kyla dėl ilgalaikių nepalankių psichoemocinių faktorių.
Silpnoji grandis
Paprastai kūnas sureaguoja po 6–8 mėnesių po traumuojančios patirties. Tada jau atrodo, kad viskas liko toli praeityje, tačiau būtent tada sureaguoja kūnas – jis pradeda „gesti“. Susikaupusi įtampa priverčia kūną pasiduoti.
Manome, kad kūnas visada bus mūsų apsauga, tarnaus iki pat fizinės mirties. Tačiau jis silpnas ir pažeidžiamas, linkęs sirgti chroniškomis ir ūmiomis ligomis, kurios sunkiai pasiduoda gydymui. Ir būtent psichologinės problemos dažnai tampa tokių ligų priežastimi.
Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad tik silpni kreipiasi į psichologus, kad visi psichologai yra šarlatanai. Tuo pačiu, labai daug kas yra įsitikinę, kad tinkamai rūpinasi savo kūnu, reguliariai lankosi pas dantistą, eina į sporto klubą, laikosi sveikos gyvensenos taisyklių. Tad kodėl nesame linkę rūpintis savo psichika, kodėl neatliekame nervinių sutrikimų, konfliktų ir destruktyvaus bendravimo profilaktikos?
Štai pavyzdys iš praktikos. Jauną ir aktyvią moterį iš darbo su greitąja išvežė dėl ūmaus kiaušidžių uždegimo. Iki to su ja buvau susitikusi tik kartą, tačiau buvo jaučiama nepaprastai stipri jos vidinė įtampa, sprogimas tarsi tvyrojo ore. Kai moteris pasveiko ir pradėjome kartu dirbti toliau, paaiškėjo, kad maždaug prieš 9 mėnesius ji atšaukė vestuves ir negražiai išsiskyrė su jaunikiu.
Kita mergina stipriai susižeidė koją kopdama į kalną. Paskui pusę metų vaikščiojo su ramentais. Į klausimą, kas atsitiko prieš metus, jis atsakė, kad stipriai susipyko su vyru ir vos neišsiskyrė. Abi klientės tiesiogiai nesusiejo savo traumų su išgyvenimais. Tačiau psichologas negali nematyti ryšio tarp patirto streso ir kūno negalavimų.
Kaip sau padėti
Yra keletas būdų, kaip sau padėti suprasti negalavimų priežastis ir išvengti naujų:
- Įsisąmoninti. Kuo anksčiau sau pripažinsite, kad patiriate stresą, tuo geriau. Pats situacijos įsisąmoninimo faktas suteiks galimybę įtakoti tai, kas vyksta ir valdyti savo būseną.
- Sugrąžinti kontrolę. Paprastai, sudėtingose situacijose užimame reakcinę poziciją, gavę likimo smūgį, esame priversti reaguoti. Tokiais momentais svarbu grąžinti kontrolę. Galima sau pasakyti: „Taip, situacija sudėtinga, tačiau aš gyvas, vadinasi – galiu veikti ir paveikti savo situaciją“. Paklauskite savęs:
- Kas dabar svarbiausia?
- Kas galiausiai man iš to gali nutikti?
- Ką galiu padaryti, kad susigrąžinčiau savo gyvenimo kontrolę?
- Kokių turiu resursų?
- Koks galėtų būti pirmasis žingsnis?
- Kas gali mane palaikyti?
- Palaikymas. Sudėtingais gyvenimo momentais nesistenkite likti vieni. Nuoširdus draugo palaikymas, jo domėjimasis ir noras padėti gali tapti efektyvios išeities paieškos resursu. Nesistenkite kaltinti kitų – tai niekada nepadeda priimti sprendimų. Negailėkite savęs – aukos vaidmuo nepadeda sveikti. Nevartokite alkoholio – jis atima taip reikalingą sveiką energiją bei sukuria komforto iliuziją.
- Konsultacija. Jums gali prireikti kitų specialistų konsultacijų, kad būtų surinkti ir priešpastatyti faktai, kuriais galima remtis kuriant jūsų elgesio strategijas.
Kai patiriate sudėtingus išbandymus, kuriems paprastai iš anksto nepasiruoši, labiausiai žlugdo pojūtis, kad „netenki ateities“. Mes kuriame planus, kas bus po metų ar dešimties. Numatome datas ir gyvenimo įvykius, kurie formuoja gyvenimo tėkmės pojūtį. Ir sudėtinga situacija tarsi išbraukia tave iš tos ateities. Tokiomis akimirkomis stenkitės prisiminti, kad tai tik proto, kuris neteko kontrolės, žaidimas. Tik atrodo, kad ateities nėra, o dabartis neteko spalvų ir ryškumo.
Priešinkitės likimo smūgiams, žvelkite į savo ateitį, darykite dabartį ryškią ir, svarbiausią, sveiką – visa tai jūsų jėgoms.
Parengė Jurgita Lūžaitė-Kajėnienė
