„Pakliūni į tunelinę sąmonę, kurioje gaudai tik tai, kas baisu ir tai užima visą tavo dėmesį, visa kita – jau nebesvarbu. Nesvarbu, kad gal skaniai pavalgei, kad bendravai su artimu žmogumi ir buvo daug šilumos, kad laukia įdomus darbas… Viskas tarsi ištirpsta, o nerimas užima visą erdvę. Tai yra labai stipriai fiziškai jaučiama emocija, kuri uzurpuoja visas tavo mintis“, – štai taip psichologė Genutė Petronienė piešia vaizdą, kas vyksta sveikumo ribas peržengiantį nerimą jaučiančio žmogaus galvoje.

Stiprų nerimą išgyvenantis žmogus – nebūtinai pastebimai panikuoja. Priešingai, jis gali atrodyti lyg suakmenėjęs, sustingęs, negebantis pajudėti. Pasak psichoterapeutės, panikos reakcija ištinka 40 procentų žmonių, o sustingimas – 60 procentų. Net lėktuvo katastrofos atveju didesnė dalis žmonių gali mirties laukti sustingę, ir tik mažuma blaškysis ar panikuos.

„Aš jaučiu stiprią baimę. Ji visiškai išjungia loginį mąstymą. Mano visas mintis ir jausmus dabar diktuoja baimė“, – pasak psichologės, toks savo būsenos pripažinimas jau yra kelias į sveikimą. Tik suvokęs, kad jį užvaldė baimė, žmogus gali ieškoti priemonių, kaip nusiraminti.

Kaip nusiraminti, kai pavojų aplinkoje tikrai daug? G. Petronienė siūlo prisiminti, kaip raminame vaiką, kuris išsigando, tarkim, didelio šuns. Jam gali atrodyti, kad šuo tuoj jį suės, nors šis ir su pavadėliu bei antsnukiu. Mes vaiką raminame: „Nebijok, šuniukas pririštas, jį stipriai laiko, jis tavęs nepalies“. Pasak psichologės, lygiai taip pat galima „nukalbinti“ savo panikuojančią dalį, pateikus loginius argumentus.

Neigimas – tai trečias būdas, kaip žmogus reaguoja į baimę. „Man pavojus neegzistuoja. Visa tai sugalvojo politinės jėgos, jokio viruso nėra“, – toks žmogus mąstys būtent taip. Pasak G. Petronienės, kai kurių labai bijančių žmonių sąmonė mėgina „ištrinti“ bet kokias, su baime susijusias mintis. Neigimas tarsi „apsaugo“, nes žmogui atrodo, jog nereikia imtis jokių priemonių.

Nuolatinis naujienų apie virusą tikrinimas irgi yra nesveiko nerimo išraiška. „Jei taip sveiku protu pagalvotume, tai kiek yra naujienų, kurias būtinai reikia sužinoti? Jeigu pasitikrinsi internetą vidurdienį ir gerai įsigilinsi, tam skirsi penkiolika minučių, faktiškai viską jau sužinosi. Jeigu dar baisu, gali prieš eidamas miegoti tam skirti dar dešimt minučių“, – G. Petronienė pataria netikrinti žinių apie virusą kas valandą. Ji siūlo įsivaizduoti, kas būtų, jei mes taip pat dažnai tikrintume kriminalines naujienas? „Tada mes visi būtume išprotėję, klaikiai negatyvūs ir pesimistiški. Nebegalėtume būti normalioje būsenoje – nei dvasinėje, nei psichologinėje“, – įsitikinusi psichologė.

Psichologę Genutę Petronienę kalbina Ginta Gaivenytė.

Nuotraukos šaltinis www.pexels.com

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *