1890 m. gegužės 5 d. Stankiškiuose (Kintų vls., Šilokarčemos aps.) gimė Vilius Endrikaitis, girininkas, muitininkas, spaudos bendradarbis, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas.

Mokslus pradėjęs gimtųjų Stankiškių pradžios mokykloje, Vilius Endrikaitis aktyviai dalyvavo Klaipėdos krašto lietuviškų jaunimo organizacijų veikloje, priklausė Vydūno vadovaujamai draugijai Tilžėje, bendradarbiavo „Apžvalgoje“, „Prūsų lietuvių balse“ ir kituose leidiniuose.

Pirmojo pasaulinio karo metais Vilius Endrikaitis tarnavo Vokietijos kariuomenėje. Demobilizuotas 1919 m. tuojau įsijungė į Mažosios Lietuvos tautinės tarybos veiklą, buvo jos sekretorius. Klaipėdos kraštą ėmus administruoti Prancūzijai, 1920–1923 m. Vilius Endrikaitis dirbo girininku ir muitinės viršininku Lauksargiuose. Čia vedė ūkininkaitę Madlyną Matijošaitytę (1896–1975), šeima susilauks dviejų sūnų Arno Arvydo ir Alfredo bei dukters Irenos.

Vilius Endrikaitis (dešinėje) ir Endrius Žilius Liubeke, 1973 m. Nuotrauka iš Viliaus Pėteraičio archyvo, publikuota Mažosios Lietuvos enciklopedijoje.

Po sėkmingos Klaipėdos krašto sukilimo operacijos Vilius Endrikaitis, pakviestas Lietuvos vyriausybės įgaliotinio Klaipėdos krašte, nuo 1923 m. vasario 23 iki balandžio 30 d. buvo reikalų vedėjas ir buhalteris Lietuvos vyriausybės įgaliotinio įstaigoje Klaipėdoje, dirbo su Antanu Smetona ir Jonu Budriu. Tų pačių metų gegužės 1 d. grįžo į girininkijos tarnybą, Klaipėdos krašto direktorijos paskirtas Aukštumalos pelkės prižiūrėtoju. 1938 m. perkeltas į Dinkių vyriausiąją girininkiją.

1939 m. kovo 23 d. Klaipėdos kraštą užėmus Vokietijai, Vilius Endrikaitis turėjo persikelti į Didžiąją Lietuvą, 1939–1940 m. dirbo muitinės valdininku Palangoje ir Kretingoje. 1941 m. pradžioje iš sovietų okupuotos Lietuvos „repatrijavo“ į Vokietiją. Dirbo muitininku įvairiose vietovėse.

Iš karto po Antrojo pasaulinio karo Vilius Endrikaitis aktyviai įsitraukė į išeivijos veiklą, jau 1945 m. tapo vienos iš Holšteino apygardoje veikusios rezistencinės lietuvininkų organizacijos pirmininku. Drauge su kitais 1946 m. lapkričio 6 d. Fuldoje įsteigė Mažosios Lietuvos tarybą, ankstesniosios Mažosios Lietuvos tautinės tarybos politinės veiklos tęsėją, buvo jos prezidiumo narys ir sekretorius, vicepirmininkas, MLT spaudos komisijos Vokietijoje leisto Mažosios Lietuvos lietuvių laikraščio „Keleivis“ leidybos administratorius. Nuo 1969 m., mirus Erdmonui Simonaičiui (1888–1969), perėmė Mažosios Lietuvos tarybos prezidiumo pirmininko pareigas, kurias ėjo daugiau nei dešimtį metų.

Vilius Endrikaitis taipogi buvo Mažosios Lietuvos tėviškės mylėtojų draugijos valdybos pirmininkas (nuo 1952 m.), veiklus Liubeko lietuvių bendruomenės, evangelikų liuteronų parapijos tarybos narys, veikė Pasaulio lietuvių bendruomenės Vokietijos krašto tarybos kontrolės komisijoje, sukaupė knygų ir kitos vertingos istorinės medžiagos apie Mažąją Lietuvą. Išeivijos veikloje aktyviai dalyvavo visa Endrikaičių šeima.

1948 m. įsikūręs Liubeke, Šlėzvigo-Holšteino žemėje, Vilius Endrikaitis čia nugyveno visą likusį gyvenimą. Ir būdamas garbaus amžiaus, dėl diabeto netekęs abiejų kojų, galėdamas judėti tik neįgaliojo vežimėlyje, neapleido visuomeninės veiklos, toliau gyvai domėjosi gimtinės istorija ir dabartimi.

Sulaukęs devyniasdešimt pirmojo gimtadienio, Vilius Endrikaitis mirė 1981 m. gegužės 12 d. 7-ą valandą ryto, ištiktas širdies smūgio, Liubeko globos namuose. Palaidotas Liubeke.

Pagrindinėje nuotraukoje Mažosios Lietuvos tarybos Vokietijoje nuo 1950 m. leisto laikraščio „Keleivis“, kurio administratoriumi buvo Vilius Endrikaitis, pirmo numerio titulinis puslapis

One Comment

  1. Vilius Endrikaitis mirė 1981 m. gegužės 21d. – „ak, gražus dangau, tėviške gerųjų…“
    Tuo metu su žmona tarnavau buv. R. Prūsijoje, prie Prūsų Yluvos…
    Pasimelskime, atminkime – kitąmet sukaks 40 metų.
    Viešpatie, meldžiame ramybės.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *