Tęsiame kunigo Kęstučio Dvarecko ir dr. Andriaus Navicko parengtą tekstų ciklą „Priklausomybės kaukės“. Jo tikslas – padėti skaitytojams giliau pažinti priklausomybių ligos fenomeną, vaisingiausias „grįžimo atgal į gyvenimą“ strategijas.

Jau 1996 m., praėjus santykinai trumpam laikui, kai internetas pradėjo įaugti į žmonių kasdienybę, Pitsburgo universiteto psichologijos profesorė Kimberly Young paskelbė tyrimų duomenis, kurie atskleidė, kad naujų technologijų atsiradimas paskatino atsirasti naują sutrikimą – priklausomybę nuo interneto. Šios tezės pagrindimą mokslininkė paskelbė 1998 m. knygoje „Pagauti tinkle“.

Nors nuo šios knygos atsiradimo praėjo jau daugiau nei du dešimtmečiai, priklausomybes tyrinėjantys mokslininkai nėra vieningi, ar iš tiesų yra pakankamai pagrindo kalbėti apie atskirą priklausomybę nuo interneto. Gyvename informacijos visuomenėje ir kiekvienam tenka atlikti informacijos vadybininko vaidmenį, o internetas – svarbi pagalbos priemonė. Šiandien yra nemažai profesijų, kurių atstovai visą darbo dieną praleidžia prie kompiuterio ekrano ir atlieka įvairias operacijas internete. Natūralu ir tai, kad kiekvienos naujos kartos gyvenime internetas vaidina vis didesnį vaidmenį. Dar vienas svarbus argumentas – nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kad laikas praleistas internete sukelia fiziologinius pakitimus smegenyse. Niekas neginčija, kad bet kuri nauja komunikacijos technika keičia žmogaus mąstymą, savęs ir pasaulio suvokimo būdą, tačiau diskutuotina, ar sukelia tokius pat pokyčius smegenyse, kaip cheminiai preparatai ar lošimai.

Kita vertus, egzistuoja mažiausiai trys reiškiniai, kurių nebuvo iki interneto: žaidimai, kurie žaidžiami internete kartu su kitais interneto vartotojais; socialiniai tinklai; praktiškai begalinis informacijos kiekis virtualybėje. Tai reiškia, jog internetas tampa svarbiu katalizatoriumi kitoms priklausomybėms, nes gerokai padidina žaidimų, pornografijos, smurtinių vaizdų prieinamumą.

Nors apie galimybę tapti priklausomu nuo interneto pirmoji prabilo Young Kimberly, bet būtent psichiatras Ivanas Goldbergas įvedė sąvoką „priklausomybė nuo interneto“ į aktyvią vartoseną.  Paradoksalu, kad jis ironizavo, klausdamas, norėdamas sukelti diskusiją, ar tikrai galima tapti priklausomais nuo visko? Tačiau publika labai rimtai priėmė jo argumentus, prasidėjo naujas rimtų tyrimų etapas.

Vienas iš universalių priklausomybės kriterijų yra tai, kad priklausomo žmogaus elgesys atneša jam įvairių neigiamų padarinių, tačiau, nepaisant jų, jis ir toliau laikosi į tą elgesį įsikibęs. Kalbant apie internetą, kompiuterius toli gražu ne visada paprasta įvertinti naudą ir žalą. Nekelia abejonių, kad internete esama labai daug naudingos informacijos, jis atveria naujas galimybes bendrauti su kitais. Kita vertus, itin dažnai interneto vartotojas paprasčiausiai įpranta nardyti internete be konkretaus tikslo – tai užtrunka labai daug laiko, nuvargina, didina vienišumo jausmą, nes atsisakoma bendrų veiklų su kitais žmonėmis.

Taigi, kaip ir kalbant apie lošimus, galima konstatuoti, kad internetas nėra savaiminis blogis, tačiau jis gali tapti „pelke“ ir „grandinėmis“ tiems, kurie pradeda jame ieškoti ne informacijos, bet būdo „pabėgti nuo savęs ir tikrovės.“

Young yra pasiūliusi klausimyną, kuris padeda geriau suprasti, ar mūsų santykis su internetu netapo toksiškas ir liguistas:

  1. Naudojatės internetu tada, kai siekiate pabėgti nuo problemų arba pagerinti sau nuotaiką.
  2. Jums nepavyksta kontroliuoti savo buvimo internete laiko. Net jei pasiryžtate, kad čia praleisite tik valandą ar dvi, tačiau „įklimpstate“ kur kas ilgiau.
  3. Jaučiate poreikį vis daugiau laiko skirti internetui tam, kad pasiektumėte pasitenkinimą.
  4. Išleidžiate daug pinigų įvairioms mokamoms paslaugoms internete ir kiekvieną dieną ieškote naujų galimybių, nors ir nelieka laiko įsisavinti tai, ką atradote.
  5. Meluojate savo šeimos nariams ir draugams, kiek laiko praleidžiate internete, slepiate, kiek jis jums svarbus.
  6. Jaučiate nerimą ir susierzinimą, kai jus atitraukia nuo interneto.
  7. Nuolat galvojate apie internetą, net kai nesate tinkle.
  8. Būdami ne tinkle, jaučiatės nusiminę ir nerimastingi.
  9. Rizikuojate prarasti svarbius santykius, darbo ar mokslo vietą dėl interneto vartojimo.
  10. Virtualus bendravimas gerokai viršija laiką, kurį skiriate bendravimui gyvai

K. Young tvirtino, kad, jei teigiamai atsakėte bent į keturis klausimus, jums derėtų rimtai susirūpinti. Problemiška tai, kad priklausomas nuo interneto asmuo meistriškai sau ir kitiems meluoja ir sugalvoja pasiteisinimus, kodėl jam tiesiog būtina šiuo metu naudotis internetu. Kitas dalykas – kuo toliau, tuo labiau profesinė veikla neatsiejama nuo naudojimusi internetu. Tai gerokai apsunkina sveikimą tų asmenų, kuriems internetas jau tapo „prakeiksmu“.

Net jei ir nesijaučiate, kad esate priklausomas nuo interneto, būtų prasminga ir sveika įsivertinti, kiek laiko per dieną būnate internete ir ką ten veikiate, ar visais atvejais tai susiję su profesine veikla bei su kokios nors svarbios informacijos paieška, ar buvimas internete tikrai daugiau jums duoda, nei atima?

Bus daugiau

One Comment