„Didis grožio poetas ir kartu beatodairiškas grožio vartotojas“ – tokiais žodžiais apibūdinamas rašytojas Oskaras Vaildas (1854–1900), kurio vienintelis romanas, esė išpažintis, pasakos, pjesės ir poemos yra tapusios pasaulio literatūros aukso lobynu. Išsišokėlis estetas, atviraširdis maištautojas, didžiadvasis skandalistas, publikos numylėtinis, paskutinius gyvenimo metus praleidęs vienatvėje. Taip, šiam menininkui puikiai dera prieštaringumai, jo paties gyvenimą pavertę meno kūriniu.

Nėra moralių ar nemoralių knygų. Knygos yra gerai arba blogai parašytos. Ir viskas.

Esu nereiklus, man pakanka paties geriausio.

Visas pasaulis yra teatras, tačiau trupė – niekam tikusi.

Kiekvienas šventasis turi praeitį, kiekvienas nusidėjėlis – ateitį.

Kaukė mums pasako daugiau nei veidas.

Mes visi murkdomės purve, bet kai kurie iš mūsų žvelgia į žvaigždes.

Jei norite suprasti kitus, atidžiau žvelkite į save.

Kas yra cinikas? Žmogus, žinantis visko kainą, bet nežinantis vertės.

Išties menas lyg veidrodis, kuris atspindi ne gyvenimą, bet žiūrovą.

Žmonės mane domina labiau nei jų principai, bet visų įdomiausi yra žmonės be principų.

Atleiskite, kad jūsų nepažinau, bet aš taip pasikeičiau!

Tik tušti žmonės pažįsta save.

Vienintelė mūsų pareiga istorijai – nuolatinis jos perrašymas.

Kai mane paleis į laisvę, aš paprasčiausiai iš vieno kalėjimo pereisiu į kitą.

Daugelis iš mūsų – tai ne mes. Mūsų mintys – kitų svarstymai, mūsų gyvenimas – kitų mėgdžiojimas, mūsų aistros – citatos!

Mūsų amžiuje pasaulį valdo asmenybės, o ne idėjos.

Viską galima išgyventi, išskyrus mirtį.

Gyvenimas pernelyg sudėtingas, kad rimtai apie jį svarstytum.

Poezijos melas tikresnis nei gyvenimo tiesa.

Visuomenė dažnai atleidžia nusikaltėliui. Tačiau ne svajotojui.

Parengė Gediminas Kajėnas

Evgenios Levin nuotrauka

Žurnalas „Kelionė“

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *