Pandemija dar kartą įsakmiai priminė, kokie trapūs esame, kokia svarbi mums bendrystė, tai, kad kartu galime kur kas daugiau, nei po vieną. Nors jau porą mėnesių dominuoja terminas COVID-19, tačiau šis virusas tikrai ne vienintelis smūgis sveikatai, kuris sutrikdo, sukrečia. Kalbame apie diagnozę „vėžys“.

Vargu, ar nors vieno iš mūsų aplinkoje šis žodis niekada nėra nuskambėję. Daugelis iš Jūsų geriau už mus žinote, kad išgirdus tokią diagnozę, tenka pradėti ne tik fizinę, bet ir psichologinę kovą. Kita vertus, niekas, kam neteko pereiti operacijų, chemoterapijos kelio, negali iki galo suprasti, ką jaučia sergantis žmogus. Dažnai aplinkiniai sutrikę ne mažiau nei „vėžio savininkas“.

Todėl labai apsidžiaugėme, kai redakciją pasiekė Rimos Sadauskienės tekstai apie jos gyvenimą su liga – su nedrąsiu prierašu, kad galbūt kažkam jie pasirodys reikalingi. Viskas buvo parašyta labai įtaigiai ir sukrėtė iki širdies gelmių.

Siekėme, kad šešių dalių pasakojimas sugultų į knygą, kuri labai reikalinga kiekvienam „vėžininkui“ bei jo artimiesiems. Leidykla „Aštuntoji diena“ buvo pasiryžusi tai padaryti, bet prasidėjo pandemija, kuri sujaukė planus, nes kirto per finansines galimybes. Dabar situacija tokia, kad leidykla turi knygos tekstą, iliustracijos, autorės troškimą, jog knyga atsirastų ir labai ieškome tų, kurie galėtų bent kiek prisidėti prie idėjos įsikūnijimo.

Knygos kokybiškam atspausdinimui, techniniam jos parengimui pakaktų (priklausomai, nuo tiražo) nuo dviejų iki trijų tūkstančių eurų.

Apie knygą

Rimos Sadauskienės knygoje atvirai ir nuoširdžiai kalbama apie gyvenimą išgirdus diagnozę „Vėžys“. Šešių dalių pasakojime („Žinia“, „Nuodai“, „Peilis“, „Sugyventinis“, „Šešėlis“, „Tyla“) apie naują gyvenimą, ligos ir gydymo eigą, netrūksta kasdienių iššūkių, naujos patirties, skausmo, liūdesio, baimės ir… šviesos.

Vėžio diagnozė išverčia iš įprastinio gyvenimo tėkmės, skatina perkainoti vertybes, ankstesnį savo gyvenimą „padovanoja“ šimtus naujų išgyvenimų ir laiko suvokimo. Laiko, srūvančio kaip smėlis tarp pirštų… Laiko, kuris kiekvienam yra suskaičiuotas. R. Sadauskienės pasakojimuose juntama viltis ir gaivališkas bandymas prisijaukinti ligą, nenuolaidžiauti sau ir naujam palydovui, tuo pačiu siekiama džiaugsmo bei susitaikymo…

Šie dienoraštiniai tekstai parašyti gyva kalba, žaismingai ir atvirai, gali tapti ramsčiu, įkvėpimu ne tik ką tik išgirdusiems diagnozę, sergantiems šia liga, tačiau ir jų artimiesiems.

ČIA galite perskaityti pirmąją knygos dalį „Žinia“.

Apie autorę

Rima Sadauskienė (g. 1964) – dailininkė ir rašytoja. 1988 m. Telšių taikomosios dailės technikume (dabar Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas) baigė meninio metalo apdirbimą ir įgijo dailininko-vykdytojo specialybę. Keletą metų su vyru kūrė autorinius papuošalus, vėliau pradėjo tapyti. Išbandžiusi įvairias technikas, apsistojo ties pastele. Šiuo metu Mažeikiuose turi galeriją, kurioje prekiauja savo pačios paveikslais bei rėmina kitų kūrinius.

Visą savo sąmoninga gyvenimą taip pat ir rašė. 2001 m. pasirodė debiutinis jos romanas „Pamilk mane“, pasirašytas R. Sada slapyvardžiu. 2008 m. – apsakymų rinkinys „Man buvo gera su tavim“ bei romanas „Avelių švytėjimas“ Rimos Berkutės vardu.

2018 m. išgirdusi diagnozę „Vėžys“, ji visą savo patirtį, lyg dienoraštyje, ėmė aprašinėti ir skelbti žurnale „Kelionė“ (2019–2020 m.).

Autorė apie knygą

„Rašymas – tai gyvenimas. Kartu tai ir išsigelbėjimas, padedantis suprasti, kas su manimi vyksta. Rašydama sprendžiu problemas ir randu atsakymus į kylančius klausimus. Susirgus vėžiu, pirmasis tekstas gelbėjo nuo žinios, kurios nenorėjau priimti. Sekantys tekstai – sąmoningas noras pasidalinti patirtimi ir žiniomis, nes, sergant šia liga, esi paliktas savo pasimetime vienut vienas. Fiksavau visas patirtis iki smulkmenų, norėdama kaip galima aiškiau perduoti skaitantiems, kad pasisemtų drąsos ir pasitikėjimo, nes ši liga paveikia ne tik kūną. Kūną gydo, o tavo vidinėmis būsenomis ir pojūčiais nesirūpina niekas, todėl ieškai tekstų su panašiomis patirtimis, kimbiesi į juos ir taip gelbėji savo sielą.

Rašydama tekstus suvokiau, kad atsikračius baimės, atrandi gyvenimą. Nesvarbu, kokio ilgumo, bet tikrą. Pasibaigus intensyviam gydymui, savo istoriją pasakojau toliau, nes tada ima vykti patys svarbiausi dalykai – viskas keičiasi, nes pasikeiti tu. Šiuo metu daugiau nieko neturiu – žodžius ir viltį. Tuo ir dalinuosi, kad po manęs liktų truputėlis šviesos…“

Net ir nedidelis Jūsų indėlis į knygos leidybą būtų tikros artimo meilės ir bendrystės žingsnis.

Norinčius savo auka paremti R. Sadauskienės knygos apie vėžį išleidimą, prašome siųsti paramą į VšĮ „Aštuntoji diena“ sąskaitą LT06 7044 0600 0798 4351 (paskirties langelyje nurodyti – „Parama knygai“). Daugiau informacijos tel.: 8 655 04359.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *